Didelių baltųjų ryklių beveik niekada nepamatysite akvariumuose – ir tam yra daugiau priežasčių, nei daugelis mano. Nors gali atrodyti, kad šios žuvys pernelyg pavojingos laikyti nelaisvėje, tikroji priežastis – jų prasta savijauta ir gyvenimo trukmė uždaroje erdvėje.
Dar 8-ajame dešimtmetyje didieji pasaulio akvariumai bandė įrengti eksponatus su didžiaisiais baltaisiais rykliais, tačiau paaiškėjo, kad šie žvėrys ten ilgai neišgyvena. Uždarose talpose rykliams būdavo sunku maitintis, jie prarasdavo gyvybingumą, imdavo plaukioti lėtai, o dažniausiai žūdavo per kelias dienas ar savaites. Iki 2004 metų ilgiausiai išgyvenęs baltasis ryklys akvariume buvo laikytas vos 16 dienų.
Neįprasti bandymai akvariumuose
2004 metais buvo pasiektas rekordas – vienas Pietų Kalifornijoje sugaudytas nedidelis, tik 1,2 metrų ilgio baltasis ryklys, specialiai pritaikytame akvariume išgyveno 198 dienas. Akvariumas buvo pritaikytas atviro vandenyno gyvūnams – jame tilpo net milijonas galonų vandens, o gylis siekė daugiau kaip 10 metrų. Jauni baltieji rykliai vis dar minta žuvimis, tad juos šerti lengviau nei suaugusius, kurių racioną sudaro jūrų žinduoliai.
Prieš perkeliant į akvariumą, ryklys buvo laikinai laikomas didžiulėje jūrinėje aptvaroje – taip buvo užtikrinama, kad jis jaustųsi saugiai ir priprastų prie nelaisvės sąlygų. Toks metodas suteikė daugiau vilties, kad ryklys išliks sveikas.
Kodėl rykliams akvariumai netinka?
Baltieji rykliai priklauso pelaginėms – klajoklėms – rūšims. Jie nuolat keliauja didelius atstumus atvirame vandenyne, net per trumpą laiką gali įveikti milžiniškus nuotolius. Šie rykliai kvėpuoja iš vandens išsiskiriančiu deguonimi, tačiau kitaip nei kai kurios žuvys, negali pumpuoti vandens per žiaunas – jie turi visada būti judėjime, kad galėtų kvėpuoti. Kai tik ryklys sustoja, jis pradeda silpti ir dūsta.
Uždaruose talpose rykliai dažnai susižaloja, plaukioja į akvariumo sienas ir ima vystytis žaizdos bei nubrozdinimai. Nors bandant laikyti mažesnius, jaunesnius ryklius laikotarpiai kiek pailgėjo, nė vienam nepavyko išgyventi ilgiau nei minėti 198 dienos.
Liūdnos pabaigos ir bandymų pabaiga
Praėjus pusmečiui nuo rekordinio laikotarpio, akvariumo darbuotojai paleido rykliuką į laisvę po to, kai šis akvariume užpuolė ir nužudė du kitus ryklius. Po šio įvykio dar kelis metus buvo bandyta eksponuoti dar keletą didžiųjų baltųjų jauniklių, tačiau šie akvariumuose neišgyveno ilgai – vėliausiai vienas buvo išleistas po 55 dienų.
Bandymai parodė, kad laikyti baltuosius ryklius nelaisvėje yra labai sudėtinga ir reikalauja daug išteklių. Viso projekto metu tapo aišku: nei aplinkos sąlygos, nei žmonių pastangos negali užtikrinti ryklių gerovės tokioje aplinkoje. Po paskutinio nesėkmingo bandymo vienas Japonijos akvariumas dar kartą pabandė eksponuoti rykliuką, tačiau per tris dienas jis žuvo ir eksperimentas greitai nutrauktas.
Rykliams geriausia – laisvė
Didieji baltieji rykliai padeda suprasti, kaip svarbu gyvūnams gyventi natūralioje aplinkoje. Šie gyvūnai iš prigimties yra judrūs ir smalsūs, todėl jų laikymas uždarose talpose neveikia – tam nėra nei tinkamų sąlygų, nei technologijų. Kruopščiai išnagrinėti eksperimentai parodė: rykliai akvariumuose neišgyvena, o gamtoje yra kur kas stipresni ir sveikesni.
