Mįslės dažnai sužaidžia su mūsų lūkesčiais ir prašosi sprendimo, kuris akimirksniu priverčia nusišypsoti. Būtent taip nutiko ir su viena pastaruoju metu ypač išpopuliarėjusia mįsle apie Penę ir jos vaikus. Ši galvosūkis lyg ir atrodo paprastas – tačiau užkliūva daugeliui, nes pasitiki pačia pirmąja nuojauta.
Penkios Penny atžalos mįslėje
Visa mįslė skamba taip: Penė turi penkis vaikus. Pirmasis jos vaikas vardu Sausis. Antrajam ji davė Vasario vardą. Trečiasis – Kovas, ketvirtasis – Balandis. O kaip pavadintas penktasis Penės vaikas?
Iš pažiūros – nieko sudėtingo. Įvardyti keturi vaikai pagal kalendorio mėnesius, tad norisi manyti, jog penktasis irgi bus gegužė. Tačiau būtent čia ir slypi šios mįslės klasta.
Kodėl mus apgauna įprasti mąstymo modeliai?
Mūsų protas natūraliai stengiasi ieškoti pasikartojančių dėsnių ten, kur jų gal net nėra. Matydami keturis mėnesio vardus, dauguma automatiškai tiki, kad penktas bus tiesiog sekančio mėnesio vardas. Toks įpročio palytėtas mąstymas dažnai iškart atveda prie klaidingo atsakymo.
Sprendimas slypi pačioje užduotyje
Mįslės tekstas slepia atsakymą – viską, ko reikia, jau perskaitėte. Pati užklausa skamba: „Koks yra Penės penktojo vaiko vardas.“ Daugeliui kyla noras ieškoti logiškos sekos, tačiau reikėtų tiesiog pažvelgti į paskutinį sakinį. Jis užduoda klausimą, kuriame žodžio „koks“ vietoje turėtume matyti tikrą vardą.
Iš tiesų Penės penktojo vaiko vardas yra „Koks“. Nors šis vardas neįprastas, jis iš tiesų yra minimas pačioje klausimo formoje.
Alternatyvios šios mįslės versijos
Mįslė apie Penę turi ir kitų variacijų, kurios dar labiau supainioja gudresnius sprendėjus. Vienas iš pavyzdžių: pasakoma, kad Penės mama turi penkis vaikus. Vėliau klausiama, „Koks yra penktasis vardas?“ Šioje situacijoje atsakymas jau bus „Penė“, nes ji ir yra penktoji vaikas.
Kita versija subtiliai pakeičia paskutinį klausimą, palikdama sprendžiantįjį abejoti pačiu klausimo žodžiu. Dažnai būtent tas paprastas, tiesiog užslėptas atsakymas ir yra tikroji šios mįslės jėga.
Ką išmokstame iš tokių mįslių?
Tokio tipo galvosūkiai skatina ne tik loginį mąstymą, bet ir skatina pažvelgti į klausimą iš šalies. Jie moko mus būti atidesniems ir neišsigąsti, kai pirmasis į galvą atėjęs atsakymas pasirodo pernelyg akivaizdus. Pačios smagiausios mįslės dažniausiai verčia šypsotis bei dalintis jomis su draugais.
