Nors apie Saulę žinome nemažai, kai kurie faktai vis dar glumina ar nustebina. Pavyzdžiui, Saulė yra tipinė žvaigždė, tačiau klausimai apie jos santykį su Žeme dažnai susilaukia įvairių interpretacijų. Kiek iš tikrųjų yra nuo Žemės iki Saulės? Kaip šį atstumą galima išreikšti šviesmečiais? O kiek laiko mūsų planeta skrieja aplink Saulę? Šiame straipsnyje apžvelgiame pagrindinius atsakymus į šiuos klausimus.
Žemės judėjimas aplink Saulę
Neretai susimąstome, kiek laiko trunka Žemės kelionė aplink Saulę. Atsakymas gali pasirodyti pažįstamas – vieneri metai. Iš tiesų, tikslus laikotarpis yra apie 365,256 dienos, kuris vadinamas žvaigždiniu (sideriniu) metais. Įdomu tai, kad kuo dangaus kūnas yra toliau nuo Saulės, tuo lėčiau jis juda aplink ją. Tai yra ne tik dėl ilgesnio kelio – judėjimo greitis taip pat mažėja, kai tolstama nuo Saulės.
Saulės šviesos kelionė iki Žemės
Kasdien matome ir jaučiame Saulės šviesą, tačiau retai susimąstome, kokį atstumą jai tenka įveikti. Saulės spinduliams, kol jie pasiekia Žemę, prireikia maždaug 8 minučių ir 20 sekundžių. Tokiam skrydžiui įveikti spindulys keliauja apie 150 milijonų kilometrų, nes šviesos greitis siekia apie 300 000 km per sekundę.
Kiek yra šviesmetis?
Šviesmetis – tai atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus: apie 9,4607 trilijono kilometrų. Nors dažnai sakoma, kad kažkas yra „šviesmečiais toli“, tikroji prasmė – labai didelis atstumas. Kai kalbame apie Saulės ir Žemės nuotolį šviesmečiais, tai yra apie 0,00001581 šviesmečio – akivaizdu, kad, astronominiu masteliu, ši distancija yra nedidelė.
Atstumo nuo Žemės iki Saulės kaita
Nors gali pasirodyti, kad planetos visada būna vienodu atstumu nuo žvaigždės, taip nėra. Žemės orbita nėra tobula apskritimas – ji šiek tiek elipsinė. Dėl to mūsų planeta prie Saulės priartėja ir nutolsta skrisdama savo orbita. Tačiau ši elipsė nėra labai suploti – dėl to dažnai, paprastesniuose skaičiavimuose, Žemės judėjimas laikomas apytiksliai apskritimu.
Kai Žemė arčiausiai ir toliausiai nuo Saulės
Yra dvi pagrindinės padėtys Žemės orbitoje: kai esame arčiausiai Saulės ir kai toliausiai. Artimiausias taškas vadinamas periheliu – tuomet mūsų planeta nutolusi maždaug 91,5 milijonų mylių nuo Saulės. Toliausias taškas vadinamas afeliu – tada atstumas siekia apie 94,5 milijonų mylių. Šie skaičiai primena, kad net ir maži orbitos skirtumai gali būti išmatuojami milijonais kilometrų.
Kodėl prireikia keliamųjų metų
Kai kurie susimąsto apie keistus skaičius kalendoriuje – kodėl per metus skaičiuojame 365 dienas, bet kas ketverius metus pridedame papildomą dieną? Taip yra dėl to, kad Žemė kelionę aplink Saulę atlieka per kiek daugiau nei 365 paras – apie 365,25 dienos. Taip susidaro būtinybė kas ketveri metai turėti vasario 29-ąją dieną, kad kalendorius išliktų tikslus.
Astronomijos stebuklai kasdienybėje
Net ir paprasti mūsų kasdienybės dalykai – metai, šviesa, metų laikai – rodo nuostabią Visatos tvarką ir astronominius dėsnius. Nors kai kurie faktai apie Saulę ar Žemę gali skambėti neįprastai, jie išryškina, kaip glaudžiai mūsų gyvenimas susijęs su didžiuliais kosminiais ciklais.
