Biometriniai pasai vis plačiau naudojami visame pasaulyje, suteikdami keliautojams didesnį saugumą bei patogumą kelionių metu. Šiuolaikinės technologijos leidžia atpažinti žmogų automatiškai, sumažinti dokumentų tikrinimo eiles oro uostuose ir sumažinti tapatybės vagysčių riziką.
Kas yra biometrika?
Biometrika apima unikalius fizinius ar elgsenos požymius, kurie gali būti naudojami asmens atpažinimui be papildomų dokumentų. Prie tokių požymių priskiriami veido bruožai, pirštų atspaudai, rainelės ypatybės ar balsas. Šias savybes vis dažniau naudoja ne tik išmanieji telefonai, bet ir pasaulinės migracijos sistemos, kad būtų užtikrintas lengvesnis ir patikimesnis tapatybės patvirtinimas.
Biometriniai duomenys paprastai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:
- Fiziniai požymiai: įgimti ir nekintantys bruožai – pirštų atspaudai, veido sandara, rainelės raštai.
- Elgsenos požymiai: susiję su individualiais asmens veiksmais ar įpročiais, pavyzdžiui, balsu, pakartotiniais judesiais ar net unikaliu klaviatūros naudojimu.
Kaip veikia biometrinis pasas?
Biometrinis pasas, dažnai vadinamas elektroniniu pasu arba e-pasu, tai dokumentas su įmontuotu lustu, kuriame saugomi ne tik asmeniniai duomenys, bet ir biometrinės charakteristikos. Tokiuose pasuose įrašoma informacija apie pirštų atspaudus, veido atvaizdą ar rainelės skaitmeninį modelį. Šie duomenys pateikiami RFID luste, kuris leidžia bekontakčiu būdu patikrinti žmogaus tapatybę šalia esančiuose nuskaitymo įrenginiuose.
Pasitelkus artimojo lauko ryšį (NFC), nuskaitymo procesas tampa itin greitas – pakanka priglausti dokumentą vos kelių centimetrų atstumu nuo specialaus skaitytuvo.
Kodėl reikalingas biometrinis pasas?
Biometriniai pasai kuriami siekiant dviejų pagrindinių tikslų. Visų pirma, jie leidžia užtikrinti spartų, sklandų bei patikimą tarptautinių kelionių procesą. Nuskaitymo metu sistema automatiškai lygina dokumento turėtojo duomenis su realiu asmens atvaizdu ar kitais biometriniais duomenimis, todėl net pametus ar pavogus pasą, jį panaudoti gali būti praktiškai neįmanoma.
Be to, ši modernaus paso technologija efektyviai saugo nuo tapatybės vagysčių ir dokumentų klastojimo. Net ir praradus dokumentą, trečiosios šalys negalėtų juo laisvai naudotis, nes be biometrinių duomenų atitikimo pasas netenka galios.
Kokiose šalyse naudojami biometriniai pasai?
Beveik visos pasaulio šalys, apie 164 pagal naujausius duomenis, jau yra įdiegusios pasus su bekontakčiu lusto skaitymu. Pirmosios šią technologiją pradėjo taikyti Azijos šalys, vėliau prisijungė Europos bei Pietų Amerikos šalys. Kai kurios valstybės netgi turi biometrinius tapatybės dokumentus, kurie prilygsta kelionės pasui – pavyzdžiui, Olandijos, Albanijos ar Brazilijos asmens tapatybės kortelės atitinka tarptautinius biometrinių kelionės dokumentų standartus.
Privalumai keliautojams
Turėdami biometrinį pasą, keliautojai gali sklandžiau pereiti pasienio kontrolę, sumažinti laukimo laiką ir keliauti saugiau. Ši inovatyvi technologija ne tik apsaugo asmeninius duomenis, bet ir padeda išvengti galimo sukčiavimo ar tapatybės pasisavinimo.
Net jei artimiausiu metu neplanuojate keliauti, verta pasirūpinti biometriniu pasu – dokumento gavimo procesas gali užtrukti, tačiau jis suteikia patikimą apsaugą ir atveria daugiau galimybių ateities kelionėms.
