Daugelis mėgsta augintinius – šunys ar katės dažnai tampa šeimos nariais. Tačiau mano gyvenime pagrindinę vietą užėmė kambariniai augalai. Ši draugystė prasidėjo tada, kai vos atsikrausčiusi į mažą nuomojamą butą supratau, kad katėms reiktų nuolat matomos kraiko dėžutės, o šunys – kasdienio dėmesio ir nuolatinių pasivaikščiojimų. Vietoje to, užsukau į artimiausią sodininkų krautuvėlę ir parsinešiau kelis augalus, ieškodama naujos, malonios kompanijos. Tada dar nežinojau, kad tos pačios filodendra ir chlorofito šaknys manyje įleido šaknis tokiam ilgam laikui – daugiau nei 25 metams.
Šiandien vis daugiau žmonių renkasi gyvą žalumą namuose ne tik dėl grožio, bet ir dėl draugystės. Apklausos rodo, kad jaunesni nei 40 metų žmonės augalus savo namuose laiko augintinių pakaitalu. Prisirišimas prie jų dažnai tampa toks pats stiprus, o mano atveju – net dar gilesnis.
Kambariniai augalai kaip ramybės šaltinis
Mano nepriklausomybės poreikis visada buvo stiprus, tad šunys su savo reikalavimais man pasirodė per daug įpareigojantys. O ir katės su savo kraiko dėžute netapo patraukliu pasirinkimu. Karantinui prasidėjus ir daugeliui pasinėrus į šuniukų auginimo bumą, aš ėmiau paversti savo butą tikru žaliuoju prieglobsčiu.
Vienu metu mano svetainėje buvo net 53 kambariniai augalai. Jie užpildė erdvę tyla ir suteikė ramybę, kurios taip troškau. Tuo metu augalai išgydo kasdienybės įtampą: vien mintis apie gryną orą bei tylų, besąlygišką kompanionus man ramino labiau už bet kokį kitą užsiėmimą. Be to, nereikėjo nė karto kišti nosies į lauką vėjuotą lietingą dieną – augintiniai liko šiltoje, saugioje namų aplinkoje.
Unikalios augalų asmenybės
Galbūt jie nesušildo kelių ar nesižiūri tiesiai į akis, tačiau net augalai turi savo išskirtinį charakterį ir „elgesį“. Mano taiki kalatė, Heraldas, tikina, kad net augalai moka duoti ženklus – kai trūksta vandens, jo lapai nusvyrę aiškiai prašo dėmesio. Vos gaunu lašą drėgmės – ir vėl kyla aukštyn, tarytum norėdamas padėkoti. Tokia kasdienė priežiūra suteikia ypatingą ryšį, savotišką pasididžiavimą, jog rūpinuosi gyva būtybe.
Tuo tarpu ilgalaikiai bičiuliai, filodendras ir chlorofitas, išlieka ramūs ir nenuspėjami. Jie nereikalauja daug – nei ypatingo laistymo grafiko, nei stebuklingų trąšų, nei naujų vazonų. Šie nuolankūs kambario gyventojai ir nuolatinių kitų kompanijų netrokšta. Jie tyliai auga kartu su manimi, o kartu – saugo visus mano paslaptis.
Kambariniai augalai plečia pažinčių ratą
Net jei atrodo, kad augalai – uždaras hobis, iš tiesų jie suteikia progų bendrauti. Priėmiau kvietimą prisijungti prie bendruomenės sodininkų grupės: čia visi noriai dalijasi nuotykiais su savo žaliuoju draugais. Pasirodo, meilė augalams gali suburti bendraminčius taip pat, kaip šunų vedžiojimas – atsiranda draugų ir bendraminčių.
Neretas draugas jau pavadino mane „pamišusia dėl augalų“, bet aš šį titulą priėmiau su šypsena. Ypač kai atradau naują atradimą: maniškė chlorofitas susilaukė naujo atžalos! Jaučiu, kad šalia esančiam filodendrui tokia naujiena taip pat suteikia džiaugsmo. Laikui bėgant mano augalai tapo ne tik nuolatiniais kambario gyventojais, bet ir artima šeima.
Gyvenimo džiaugsmas su žaliaisiais draugais
Kambariniai augalai – tai ne tik interjero detalė ar oro grynintojas. Jie įneša daugiau jaukumo, ramybės ir net džiaugsmo. Jie tylūs, kantrūs, nereikalaujantys ypatingos priežiūros, bet kiekviena diena su jais praturtina kasdienybę. Jei ieškote naujo būdo pasirūpinti kuo nors gyvu, galbūt augalai taps būtent tuo, ko trūko jūsų namams.
