Atrasti malonų senų knygų kvapą – visai natūralu, net jei kartais norisi įkvėpti jų aromato tiesiog prikišus nosį prie puslapių. Kiekvienam knygų mylėtojui pažįstamas tas švelniai saldus, šiek tiek žemiškas kvapas, kurį skleidžia seni leidiniai, ir tam iš tiesų egzistuoja mokslinis paaiškinimas.
Kodėl seni leidiniai turi unikalų kvapą
Laikui bėgant popierius ir rašalas keičiasi – šis procesas išskiria lakias organines medžiagas, vadinamas LOJ. Būtent jos ir suteikia knygoms savitą, kartais net saldų aromatą.
Bandymai su 1928 metų prancūzišku romanu atskleidė įdomią detalę: savanoriai, neinformuoti apie tai, ką uosto, neretai siejo šį kvapą su šokoladu ar kava. Paaiškėjo, kad šių aromatų cheminė sandara yra labai panaši į senstančio popieriaus – ir šokolado, ir kavos aromatuose esantys junginiai, tokie kaip ligninas ar celiuliozė, taip pat kaupiasi knygų puslapiuose, kintant jų sudėčiai.
Aromatų skirtumai tarp bibliotekų ir knygų
Kiekviena biblioteka turi savitą aromatą, kuris gali stipriai skirtis nuo pavienių senų knygų kvapo. Vienos Londono katedros bibliotekoje atlikto tyrimo metu lankytojai buvo prašomi atkreipti dėmesį į kvapą vos įžengę pro duris. Labiausiai jutęsi – medienos, dūmo ir žemės natos.
Bibliotekų kvapas formuojasi ne tik nuo knygų, bet ir nuo baldų, grindų, oro cirkuliacijos bei istorinių detalių, kurios visos kartu kuria jaukią, laiko patikrintą atmosferą.
Kvapas – galingas prisiminimų šaltinis
Užuodžiamas kvapas gali atgaivinti net ir seniai pamirštus įvykius ar emocijas. Kvapo pojūtis glaudžiai susijęs su smegenų dalimi, atsakinga už prisiminimus, todėl tam tikri aromatai leidžia sugrįžti į vaikystės namus, seną biblioteką ar kitą brangią vietą.
Pasak mokslininkų, būtent dėl šios savybės kvapai tampa mūsų paveldo dalimi – jie įamžina tam tikrą laikmetį ar vietovę. Šiuo metu tyrėjai dirba siekdami tiksliai identifikuoti ir atkurti istorinių vietų ar objektų kvapus laboratorijoje, kad tokie aromatai būtų išsaugoti ateities kartoms.
Kas slypi už popieriaus aromato
- Senų knygų kvapas atsiranda natūraliai, ir tai yra popieriaus bei rašalo irimo rezultatas.
- Cheminiai junginiai, būdingi šokoladui ir kavai, taip pat išsiskiria iš senstančio popieriaus.
- Bibliotekų kvapai skiriasi nuo pavienių knygų – juose jaučiama daugiau medžio, dulkių bei kitų elementų.
- Kvapas giliai įsirėžia į atmintį ir gali išprovokuoti sentimentalius prisiminimus.
Kartais tik atsivertus seną leidinį galime pajusti visą praeities žavesį ir tai – nedidelė kasdienio džiaugsmo dalis kiekvienam knygų mylėtojui. Tad mėgaukitės ne tik naujų puslapių istorijomis, bet ir kvapų kelione į praeitį – galbūt rankose laikote aromatą, kuris sužadins prisiminimus ar sukurs naujus.













