Ar kada susimąstėte, kodėl akiniai neretai tampa išminties ar intelekto simboliu mūsų kultūroje? Daugybė kino veikėjų ir pasakų herojų su akiniais atrodo protingesni už kitus. Net kasdieniame gyvenime vaikai neretai baiminasi, kad nešiodami akinius atrodys „moksliukai“ tarp bendraamžių. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad gajus pasąmoninis ryšys tarp akinių ir intelekto. Kaip tokia nuostata susiformavo ir kodėl iki šiol ji stipri?
Istorinės šaknys: kaip atsirado ši asociacija
Ryšys tarp akinių ir protingumo susiformavo ne per vieną dieną. Ši asociacija siekia viduramžius, kai mokslininkai bei vienuoliai – žmonės, užsiimantys intelektine veikla – ėmė naudoti akinius skaitymui ir studijoms. Vėliau akiniai tapo įprastu aksesuaru tarp mokytojų, gydytojų ar kitus protinius užsiėmimus turinčių asmenų. Taigi ilgainiui tai įsitvirtino visuomenės sąmonėje: akiniai – išsilavinimo, kruopštaus darbo ir sumanumo požymis.
Stereotipų formavimosi mechanizmai
Mūsų smegenys nuolat ieško būdų greičiau ir lengviau priimti sprendimus, ypač kai gauname daug informacijos. Čia ir pasitelkiame tam tikras mąstymo schemas ar šablonus – vadinamus šališkumais. Anksčiau žmonėms tai padėdavo išgyventi: pavyzdžiui, iškart atpažinti pavojų ar spręsti, kuris kitas žmogus gali būti patikimas. Dabar, kai kasdienė aplinka nebėra tokia pavojinga, įpročiai naudoti šiuos trumpinius išliko, tik jų turinys pasikeitė.
Ne visi įsitikinimai susiformuoja vienodai
- Vieni stereotipai – susiję su išlikimu, pavyzdžiui, įgimta baimė vorams ar gyvatėms.
- Kiti kyla iš socialinių ar kultūrinių patirčių, kurias perimame iš aplinkos: pavyzdžiui, grožio, profesijų ar išsilavinimo sampratos.
Akinių ir intelekto ryšys būtent ir priklauso pastarajai – iš aplinkos paveldimų nuostatų kategorijai. Tokias nuostatas įtvirtina ne tik artimiausia aplinka, bet ir visuomenės kultūriniai produktai: filmai, pasakos, reklama.
Kodėl stereotipas laikosi iki šiol?
Daugelio tyrimų duomenimis, žmonės nesąmoningai linkę „protingais” laikyti tuos, kurie nešioja akinius. Toks įsitikinimas paprastai nesusijęs su realiais gebėjimais – tai kultūriniu perduodamas mąstymo šablonas, kuris išlieka, nes pastoviai atkartojamas žiniasklaidoje, mokyklose ir net šeimose.
Vaikai nuo mažens stebi savo aplinką: girdi tėvų ar mokytojų kalbas, mato knygų iliustracijas, filmų veikėjus. Jei išmintį vaizduojantys personažai dažnai vaizduojami su akiniais, ši asociacija įstringa ir vėliau be sąmoningo įvertinimo daro įtaką mūsų nuomonei apie žmones, su kuriais susiduriame kasdien.
Išankstinės nuostatos – privalumas ar kliūtis?
Kai susiduriame su nauju asmeniu su akiniais, mūsų protas nesąmoningai „įjungia“ seniai išmoktas asociacijas, todėl greičiau susidėliojame nuomonę apie šį žmogų. Šis procesas leidžia mums reaguoti greitai, bet kartu gali paskatinti netikslius vertinimus.
Kiek šis įvaizdis atitinka realybę?
Iš tiesų, akiniai nieko nepasako apie žmogaus protinius gebėjimus. Tai tik regos korekcijos priemonė – nors kartais tampa stilingu atributu ar net išskirtiniu stiliaus akcentu. Nepaisant to, gaji nuostata, kad akiniai – protingumo ženklas, dar ilgai neišnyks iš mūsų kolektyvinės sąmonės. Kultūros tradicijos, pasikartojantys vaizdiniai filmuose ir žiniasklaidoje tarsi nuolat primena: akiniai prideda ne tik aiškumo regėjimui, bet ir išminties įvaizdžiui.
