Šunys dažnai stebina savo elgesiu, net jei kiekvienas keturkojis turi savitų bruožų. Vienas pastebimesnių įpročių – kai gavę maisto, jie paima jį į burną ir nusineša į kitą vietą, kad galėtų ramiai suvalgyti. Kai kurie keturkojai renkasi kilimą, kiti susiranda atokesnį kampelį ar net pasislepia, norėdami netrukdomai pasimėgauti gardėsiu. Kas lemia tokį šunų elgesį ir ar reikia dėl to nerimauti?
Instinktai iš prigimties
Nors naminiai šunys atrodo toli nutolę nuo laukinių vilkų, dalis jų elgesio vis dar atkeliavusi iš protėvių. Vilkai, ragaudami grobį, neretai nusineša gabalą į šalį, siekdami jį apsaugoti nuo kitų gaujos narių. Šunims taip pat gali būti būdingas noras pasitraukti ir valgyti ramioje vietoje tam, kad niekas neatimtų jų maisto. Tai gali būti ir natūralus instinktas susikurti saugumą valgant ar net „paslėpti“ maistą vėlesniam laikui.
Neretai net laisvai namuose gyvenantys šunys, kurie nėra apsupti konkurentų, vis tiek ieško patogios, saugios vietos savo „pietums“. Jiems svarbu ramybė ir komfortas – jie gali rinktis kilimą, lovą ar kitą minkštą paviršių, kad jaustųsi dar jaukiau valgydami mėgstamus skanėstus ar žaislus. Tai natūralus noras ir nėra priežastis baimintis, jei šuo atrodo ramus ir laimingas.
Kitos galimos priežastys
Be įgimtų instinktų, šunų įpročius gali lemti ir labai paprastos priežastys. Kartais augintinis gali nenorėti ėsti iš dubenėlio dėl triukšmo ar diskomforto: dubenėlis gali būti slidus, kelti nemalonų garsą, kai jį baksteli nosimi ar kai užkliudo antkaklis. Taip pat šuo gali jaustis nepatogiai, jei dubenėlis pastatytas judrioje vietoje arba ten, kur jis nesijaučia saugus.
Jei šuo dažnai perneša maistą į kitą vietą, verta pasitikrinti, ar dubuo neslysta, ar jis švarus ir patogus šuniui. Gali padėti pakeisti indą į kitokio tipo arba paprasčiausiai pabandyti perkelti jį į kitą kambario vietą. Kartais šunys renkasi minkštus paviršius, pavyzdžiui, kilimą vietoje plytelių ar parketo, nes ten patogiau ėsti.
Ar tai būdinga visoms veislėms?
Šį įprotį gali turėti tiek dideli, tiek maži šunys – konkreti veislė didelės įtakos dažniausiai neturi. Nors kartais pastebima, kad kai kurios „vilkams artimesnės“ veislės linkusios dažniau neštis maistą į kitą vietą, tą patį daro ir smulkūs augintiniai. Taigi, jei jūsų šuo renkasi mėgstamą kampelį pietums – tai visiškai normalu nepriklausomai nuo veislės ar dydžio.
Ar reikia keisti tokį elgesį?
Paprastai tai nėra blogas ar pavojingas įprotis, todėl specialiai mokyti šuns „nenešti maisto“ dažniausiai neverta. Bandant pakeisti šunų natūralius instinktus, galima tik sukelti stresą ar nerimą dėl valgymo. Jei elgesys nesukelia rūpesčių ir šuo elgiasi ramiai, galima tiesiog leisti jam rinktis mėgstamą valgymo vietą.
Kartais verta labiau pasigilinti, jei šuo valgymo metu elgiasi itin neramiai arba tampa agresyvus prie maisto – tokiu atveju gali būti praverstų papildomi dresūros užsiėmimai ir susitarė atskirti augintinį nuo kitų gyvūnų ar žmonių per valgymą. Tačiau jei šuo tiesiog nori valgyti atokiai, tokiam pasirinkimui nereikia priešintis – tai dalis natūralios šunų prigimties ir būdas užsitikrinti ramybę.
