Ryškiai oranžinė, nepakartojamo aromato ir skonio – šafranas daugelį amžių laikomas vertingiausiu prieskoniu pasaulyje. Net ir šiandien jis išsiskiria ne tik egzotiškumu, bet ir itin aukšta kaina. Kodėl šafranas kainuoja daugiau net už tokius prabangius produktus kaip ikrai ar trumai? Panagrinėkime, kas lemia šio prieskonio vertę, kur jis auginamas ir dėl kokių priežasčių šafranas toks unikalus.
Kas yra šafranas
Šafranas – tai iš Crocus sativus, dar vadinamos šafrano krokusu, žiedų surinktos siūlelių formos purkos. Būtent purkos, vadinamos siūlais, suteikia prieskoniui ypatingą spalvą ir aromatą. Kiekviename žiede jų yra vos trys, tad šafrano derlius – neįtikėtinai kuklus. Kad būtų pagamintas vienas svaras šafrano, reikia nuskinti maždaug 75 000 žiedų, kruopščiai ranka atskiriant purkas nuo kiekvieno jų.
Šafrano atsiradimas ir paplitimas
Šafrano kilmės regionai – Mažoji Azija ir Viduržemio jūros baseinas. Šio prieskonio auginimas prasidėjo teritorijose, kurios šiandien priklauso Iranui bei pietvakarių Graikijos saloms. Prekeiviai ir keliautojai išplatino šafraną į įvairiausias pasaulio šalis, o kai kur prieskonio kaina svyravo net aukščiau už brangiausius tauriuosius metalus.
Šiais laikais šafranas daugiausia auginamas Irane, Ispanijoje, Graikijoje ir Indijoje – iš viso kasmet užauginama apie 300 tonų šio prieskonio. Didžioji dalis pasaulio šafrano, apie 90 procentų, užauga Irane. Vis dėlto, pačiu prabangiausiu laikomas šafranas išrišamas Indijos Kašmyro regione, kurio kilogramas gali kainuoti ne vieną tūkstantį dolerių.
Kodėl šafranas toks brangus
Nors šafrano naudojimo būdai labai įvairūs – nuo tradicinės virtuvės iki kvapnių arbatų ar kosmetikos, visų pirma išskirtinę kainą lemia gamybos ypatumai ir sudėtinga auginimo technologija.
Rankų darbas – neatsiejama dalis
Šafrano žiedai ypatingai trapūs, todėl kiekviena purka renčiama tik rankomis, iškart po žydėjimo auštant – kitaip jos praranda visas ypatybės. Vienam žmogui nuimti purkas nuo 100 žiedų prireikia apie 23 minučių, vadinasi, norint surinkti vieną svarą, reikia net iki 470 valandų kruopštaus darbo. Šis subtilus procesas nepalieka vietos automatikai ar technologijoms.
Augimo sąlygų iššūkiai
Šafranas reikalauja labai specifinių klimato ir dirvožemio sąlygų. Augalai jautrūs tiesioginei saulei, perteklinei drėgmei. Staigi šalna ar sausra gali sunaikinti didžiąją derliaus dalį. Be to, jo vegetacijos laikotarpis trumpas – sodinimas vyksta vasarą, o derlius renkamas vos kelių savaičių laikotarpiu rudenį, tik ankstyvomis ryto valandomis.
Klimato kaitos poveikis
Pastarąjį dešimtmetį klimato pokyčiai tapo reikšmingu veiksniu. Ilgalaikės sausros, šiltėjantis oras ir netikėtai iškrentanti šalna lemia nereguliarius, neprognozuojamus derlius ir didina šafrano kainą. Pavyzdžiui, vien Kašmyro regione per vienerius metus šafrano produkcija sumažėjo beveik 70 procentų. Nors vėliau derlius kiek atsigavo, aišku viena – šafrano augintojams tenka vis daugiau iššūkių, o šio prieskonio kaina ateityje greičiausiai tik augs.
Kiek šafrano gaunama iš žiedų
Palyginimui, kad gautumėte tik vieną gramą šafrano, reikia surinkti apie 463 purkas, kurių kiekviena yra apie 1 centimetrą ilgio.
Ar verta auginti šafraną?
Nors šafrano auginimas reikalauja daug darbo ir kantrybės, jo auginimas gali būti pelningas. Kadangi šafranas – daugiametis augalas, sodinamos šaknys (gumbai) kasmet duoda vis didesnį derlių, o kas ketverius–penkerius metus gali būti persodinami į naują lauką. Priklausomai nuo rinkos kainų, iš hektaro galima gauti stulbinamą pelną.
Šafranas – ypatingas ir nepakartojamas prieskonis, kuris dėl savo kvapo, sodrios spalvos ir auginimo subtilybių jau tūkstantmečius laikomas gastronomijos brangakmeniu. Aukšta kaina apima daugybę valandų rankų darbo, gamtos iššūkius ir ribotą derlių – todėl net ir nedidelis kiekis šafrano jūsų virtuvėje tampa tikra vertybe.
