Savaime suprantama, kad sakydami „prašau“ žmonės demonstruoja mandagumą, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad ši „stebuklinga frazė“ kasdieniame gyvenime vartojama kur kas rečiau, nei daugelis mano. Net jei nuo mažų dienų esame mokomi visada sakyti „prašau“, suaugę šiuo žodžiu dažnai nesinaudojame net primygtinėse situacijose.
Kodėl „prašau“ ištariame taip retai?
Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad paprašydami ko nors „prašau“ pavartojame vos 7 % atvejų. Šis skaičius stebina ir prieštarauja įsivaizdavimui, jog kiekvieną kartą prašydami ko nors būtinai priduriame mandagų žodelį. Įdomu ir tai, kad tokį rezultatą lėmė ne tik amžius ar lytis – tendencijos pastebimos visose grupėse.
Kada labiausiai norisi sakyti „prašau“?
Dažniau „prašau“ pavartojame tais atvejais, kai nujaučiame, kad mūsų prašymas gali būti nepriimtas arba nesutiksime su atsakymu. Žodžio „prašau“ įtraukimas dažnai tampa būdu bandyti įtikinti ar net priversti kitą žmogų leistis į kompromisą, ypač jei jaučiame, kad prašymas sudėtingas. Kartais iš to kyla nejaukumo jausmas, nes atrodo, kad bandome peržengti ribas ir verčiame kitą asmenį pakeisti savo nuomonę.
Ar „prašau“ visada reiškia mandagumą?
Nors įprasta manyti, kad šis žodis yra mandagumo simbolis, realybėje jis dažnai nuskamba būtent tada, kai prašoma to, ko geriau būtų neprašyti. Nemažai žmonių linkę jį sakyti tada, kai jaučia, kad jų prašymas gali kažkam nepatikti ar būti sudėtingas. Toks vartojimas kai kuriems klausytojams kelia nepatogumo, nes įžvelgia bandymą spausti.
Kaip dar įmanoma išreikšti mandagumą?
Mandagumo užtikrinimui visai nebūtina naudoti vien „prašau“. Kasdienybėje dažnai girdimi tokie posakiai kaip „Gal galėtum…?“, „Būtų puiku, jei…“, „Ar tau tiktų, jei…?“ — visa tai atskleidžia pagarbą ir draugiškumą pašnekovui. Geras tonas slypi net ne pačiuose žodžiuose, bet pačiame požiūryje į kitą žmogų.
Vaikų ugdymas: ar svarbu mokyti sakyti „prašau“?
Nors vaikai dažniau nei suaugę savo prašymus lydi žodžiu „prašau“ (apie 12 % atvejų), natūralu, kad su amžiumi šis įprotis priblėsta. Vis dėlto, mandagumo pagrindų vaikystėje mokyti verta – tik derėtų nepamiršti ir kitų pagarbos ženklų. Skatindami vartoti įvairias mandagias frazes, ugdome supratimą apie tai, kas iš tiesų slepiasi po žodžių forma.
Mandagumo ribos su suaugusiais
Mandagumo taisyklėse svarbi dar viena nerašyta norma – nederėtų kito suaugusio žmogaus raginti būtinai sakyti „prašau“. Tokie patarimai dažnai atrodo globėjiški ar net įžeidžia. Mandagumą vertinkime pagal kontekstą ir bendrą bendravimo stilių, o ne vien pagal pasakytus žodžius.
Ar „prašau“ visada padeda?
Nors „prašau“ gali būti mandagumo ženklas, visgi pernelyg dažnas šios frazės naudojimas kai kada atrodo įkyrus ar net spaudžiantis kitą žmogų. Norint, kad bendravimas būtų nuoširdus ir pagarbus, pravartu paįvairinti savo kalbą kitomis mandagiomis frazėmis ir atsižvelgti į situaciją.
- „Ar galėtum man padėti?“
- „Būtų šaunu, jei prisidėtum.“
- „Ką manai apie šiandienos planą?“
Esminis mandagumo principas
Mandagumas toli gražu nėra vien priklausomas nuo žodžio „prašau“. Svarbiausia – pagarbiai, jautriai ir atidžiai elgtis su kitais, tiek kalbant, tiek veikiant. Pasirinkdami jautrią, draugišką formuluotę, dažnai parodome daugiau dėmesio bendravimui nei vien nuolat kartodami žinomą žodelį. Mandagumas prasideda nuo nuoširdumo ir pagarbos kiekviename mūsų žingsnyje.
