Netikėta nelaimė visada išmuša iš vėžių. Ką daryti, kai sunku susikaupti, kai atrodo, kad elementarūs dalykai tapo neįveikiami?
Netekties metu – net paprasti darbai atrodo neįmanomi
Žinia apie artimą žmogų ištikusią nelaimę buvo tarsi smūgis, po kurio ilgai negalėjau atsigauti. Mano šeimai teko netikėtai išvykti, tačiau didžiulė netektis apsunkino net kasdienes užduotis. Daiktai buvo sukišti į dėžes, namuose – netvarka, o vaikai bėgiojo tarp nebaigtų darbų. Atrodė, kad negaliu susikaupti net laikiniems sprendimams. Net sunku prisiminti, ko reikia kelionei ar net ką dėvėti artimiausiomis dienomis.
Žmonių užuojauta – šilta, bet dažnai neapibrėžta
Artimieji ir draugai skambino norėdami išreikšti palaikymą. Dauguma sakydavo: „Jei reikia pagalbos, pranešk.“ Tačiau liūdesio apimtam žmogui sunku suvokti, ko gali reikėti – galvoje tik skausmo mintys. Aplinkoje užvaldė apatija ir tuštuma. Net paprasti fiziniai judesiai – kaip vaikščiojimas po namus – tapo sunkūs, o įprasti rūpesčiai atrodė nebesvarbūs.
Paprasta pagalba – tikras palengvėjimas
Vakarui einant į pabaigą, kai buvau apsupta rūpesčių ir abejonių, sulaukiau nelaukto vizito. Už slenksčio pasirodė pažįstamas, kuris, užuot klausęs, kuo padėti, tiesiai išsakė savo pasiūlymą. Jis atėjo su konkrečia užduotimi – padėti rūpestingai pasiruošti artėjančiai kelionei pasirūpindamas mūsų šeimos batais. Tas mažas gestas, regis, neturėjo didelės reikšmės, tačiau būtent jis padėjo prablaškyti slogias mintis. Kaip tik tuomet prisiminiau, kad vaikai buvo išterlioję savo batus žaidimų metu, o sutvarkyti nebebuvo nei kada, nei jėgų.
Darbų atlikimas ramina mintis
- Kai svečias ramiai susitelkė prie paprastos užduoties, daugiau net nebeklausė, kas dar galėtų padėti.
- Jis išsiėmė viską, ko prireikė – vandens, plovimo priemonių, surado batų tepalą ir ėmėsi darbo.
- Žiūrėdama į susikaupimą ir atidumą, pati radau jėgų pasirūpinti buitiniais darbais: padėjau skalbti, sudėti vakarienės indus, pasiruošti kitai dienai.
- Pamažu namuose vėl įsivyravo tvarka ir rimtis. Vaikai buvo guldomi miegoti, persiklojome darbus ir atgavome bent dalį ramybės jausmo.
Mažyčių darbų stiprybė
Vos pasibaigus pagalbai, pamačiau, kad visi batai – švarūs ir išblizginti, o net padai nuplauti. Toks dėmesys detalėms leido daug greičiau susiruošti, mintyse grįžti į įprastą pasaulį.
Nors prieš akis laukė sunkios dienos, jaučiau, kad konkreti ir apčiuopiama pagalba – tokia paprasta, bet šilta – suteikė stiprybės. Tas paprastas poelgis simbolizavo palaikymą ir rūpestį, kurio taip reikėjo sunkiausią akimirką.
Patarimas tiems, kurie nori padėti
Dabar, kai tenka išgirsti apie kitų žmonių netektis, nebesiūlau abstrakčios pagalbos ar tuščių užuojautų. Stengiuosi įvardyti konkrečią naudingą užduotį, kuria galiu palengvinti sunkią kasdienybę – nuo automobilio plovimo iki naminių gyvūnų priežiūros ar namų saugojimo. Paprasta, apčiuopiama pagalba dažnai praverčia labiausiai.













