Amazonės atogrąžų miškai – milžiniška ir gyvybiškai svarbi ekosistema – sparčiai nyksta. Ekspertai perspėja: jeigu šis miškas pranyktų visiškai, pasekmės visam pasauliui būtų katastrofiškos.
Nykstančios džiunglės
Amazonės regionas apima didžiules teritorijas įvairiose Pietų Amerikos šalyse, tačiau didžiausia dalis – apie 60 procentų – plyti Brazilijoje. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje čia buvo net 1,54 milijonai kvadratinių mylių miško. Nuo tada plotai vis mažėja. Didžiąją dalį sunaikino neteisėta medienos ruoša, sojų plantacijos ir galvijų auginimas. Tik 2018 metais Brazilijai teko dar 1,274 milijonai kvadratinių mylių Amazonės, tačiau miško naikinimo tempai nerodo sulėtėjimo.
Unikalios biologinės įvairovės namai
Amazonės miškai – vieni turtingiausių gyvybe Žemėje. Čia gyvena apie dešimtadalis visų pasaulyje žinomų augalų ir gyvūnų rūšių. Apytiksliai 30 milijonų žmonių laiko šią vietą savo namais, iš jų beveik trys milijonai priklauso vietinėms bendruomenėms.
Džiunglės – klimato sargas
Šie atogrąžų miškai sukaupia milžiniškus kiekius anglies dioksido – apie 100 milijardų tonų. Jie padeda valyti orą ir palaikyti stabilų klimatą per garavimo ir augalų transpiracijos procesus. Praradus šį kompleksišką „klimato filtrą“, Žemės atmosfera greičiau šiltų, o oro kokybė blogėtų.
Ką prarastume kartu su Amazonės miškais?
Mažiau lietaus ir daugiau sausros
Amazonės medžiai yra nepaprastai svarbūs ne tik pačiam regionui, bet ir aplinkinėms šalims. Jie išskiria didelius kiekius drėgmės, kuri virsta lietumi ir maitina ištisus žemynus. Tyrimai rodo, kad miškų kirtimas sumažina kritulių kiekį net ir už šios ekosistemos ribų, paveikdamas pietinius žemės ūkio regionus bei kitas teritorijas. Sumažėjus krituliams, vandens stoką galiausiai pajuntame visi – nuo didmiesčių gyventojų iki ūkininkų.
Pavojus ūkininkavimui ir geriamo vandens ištekliai
Sausros dažnėja. Ironiška, kad net miškus kertantys ūkininkai ir galvijų augintojai kenčia dėl sumažėjusių lietaus kiekių, nes būtent Amazonės lietus laisto jų laukus. Į rimtą vandens stygių pastaruoju metu jau pateko dideli miestai, kaip antai San Paulas. Nykstant miškams, didėja grėsmė tiek maisto tiekimui, tiek švaraus vandens prieinamumui.
Padidėję šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai
Kiekvienas nupjautas medis Amazonėje išskiria į atmosferą anglies dioksidą, o masinis miškų naikinimas galėtų smarkiai padidinti šių dujų kiekį visame pasaulyje. Dėl to stiprėtų klimato kaita, temperatūra kiltų dar sparčiau, o orai taptų vis ekstremalesni.
Staigūs potvyniai
Dalies Amazonės regionų kritulių kiekis jau sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Tačiau likusiojoje teritorijoje lietūs tampa vis staigesni, sukelia didžiulius potvynius, pažeidžiančius ekosistemas ir gyvenviečių infrastruktūrą. Toks svyravimas tarp ilgų sausros periodų ir staigių liūčių ateityje tik didės, jei miškai bus visiškai sunaikinti.
Reta gyvūnija ir augalija ant išnykimo ribos
Kiekvieną dieną Amazonėje aptinkama nauja rūšis – tokia biologinė įvairovė yra neįtikėtina. Tačiau kertant miškus, daug unikalių augalų, gyvūnų, vabzdžių ir grybų rūšių atsiduria ant išnykimo slenksčio. Praradus šį unikalų ekosistemų tinklą, neteksime ne tik tūkstančių rūšių, bet ir dalies planetos gyvybės įvairovės.
Nauji vaistai ir jų galimybės
Ne tik gyvybės įvairovė prarandama – su Amazonės augalija ir fauna nyksta ir potencialūs nauji vaistai. Dauguma žmonių naudojamų vaistų yra kilę iš gamtoje sutinkamų junginių – pradedant augalais, baigiant mikrobais ar gyvūnų nuodais. Šiuose miškuose slypi daugybė dar nežinomų galimybių kovoti su įvairiomis ligomis. Jeigu ši ekosistema priartės prie išnykimo, neteksime šimtų potencialių atradimų medicinoje.
Didėjantis gaisrų pavojus
Kur mažiau miškų, ten ilgiau trunkančios sausros ir dažnesni gaisrai. Ugnys tampa nevaldomos, apima didesnius plotus ir sudegina dar daugiau anglies, taip dar labiau prisidedant prie klimatinių pokyčių.
Socialinės ir ekonominės pasekmės
Milijonai žmonių tiesiogiai priklauso nuo Amazonės ekosistemos. Vietinės bendruomenės gauna maisto, vaistažolių, energijos ir pajamų iš miško turto. Praradus šiuos išteklius, žmonės priversti migruoti į miestus ieškodami geresnio gyvenimo ar darbo. Ilgainiui regionas skursta: mažėja galimybės išgyventi tradiciniu būdu, o vietiniai praranda ne tik namus, bet ir kultūrą.
Amazonės džiunglės – Žemės plaučiai ir visos planetos klimato reguliatorius. Jų išsaugojimas būtinas mums visiems.
