Spalvomis pažymėti šunų aksesuarai gali atskleisti daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Matydami dailiai atrodantį šunį su ryškiu antkakliu ar skarele, dažnai nesusimąstome, jog jų spalva gali būti svarbi žinutė aplinkiniams. Prieš norėdami paglostyti svetimą šunį, verta atkreipti dėmesį į tokius ženklus kaip raudonas antkaklis, raudonas pavadėlis ar skarelė.
Ką signalizuoja raudonas antkaklis ar skarelė?
Raudona spalva paprastai siejama su atsargumo ženklu – kaip raudoną šviesoforo šviesą ar sustojimo ženklą. Ji patraukia dėmesį ir kviečia pristabdyti. Todėl raudonos šunų priemonės, tokios kaip antkakliai, skarelės ar pavadėliai, naudojamos norint įspėti aplinkinius, kad šuniui reikia daugiau erdvės. Tai gali reikšti, kad gyvūnas yra linkęs į agresiją, jaučia stiprią baimę nepažįstamiems arba gali ginti savo šeimininką.
Kartais raudona spalva naudojama ir šunims, atliekantiems tam tikras užduotis: tarnybiniams ar pagalbiniams šunims, kurių negalima blaškyti ar glostyti. Tokie šunys dažnai būna su specialiu ženklu ar liemene su užrašu „neglostyti“.
Ar visada raudona – ženklas laikytis atstumo?
Ne visi šunų šeimininkai naudoja spalvų sistemą – ji dažniau paplitusi tarp augintojų, trenerių ar šunų parodų dalyvių. Profesionaliame kontekste tokių ženklų gali pasitaikyti dažniau. Tačiau visada verta išlikti budriems: jei pastebėjote šunį su raudonu aksesuaru, elkitės atsargiai ir prie jo nesiartinkite be leidimo.
Kaip elgtis pamačius šunį su raudonu aksesuaru?
Net jei kai kurie šunys su raudonu antkakliu nėra pavojingi, geriausia praktika – neprisileisti prie jų be šeimininko sutikimo. Netgi klausti, ar galima paglostyti šunį, gali būti netinkama, jei jau matote aiškų įspėjamą ženklą. Tokiu elgesiu apsaugote save, šeimininką ir patį šunį nuo galimai nemalonių situacijų.
Kitos spalvos ir jų prasmės
Nors spalvomis pažymėti pavadėliai ypač populiarūs užsienyje, vis daugiau šeimininkų taiko šią sistemą ir kitur. Kiekviena spalva gali turėti konkrečią žinutę. Jei keliaujate ar lankotės naujose vietose, verta jas atpažinti.
- Geltona: signalizuoja, kad šuo nervingas, jautrus ar linkęs būti nenuspėjamas. Tai ne visuomet griežtas „stop“, bet raginimas elgtis lėčiau ir atsargiau.
- Žalia: rodo, kad šuo linkęs bendrauti ir jam nesudaro problemų tiek žmonės, tiek kiti gyvūnai. Vis dėlto prieš priartėdami visada pasikalbėkite su šeimininku – tai saugumo taisyklė.
- Oranžinė: įspėja, kad augintinis dažnai nekontaktuoja su kitais šunimis. Esant tokiai situacijai geriau sustoti ar nueiti į kitą pusę ir leisti šuniui ramiai praeiti.
- Mėlyna: dažniausiai naudojama šunims, kurie dirba arba mokosi atlikti tam tikras užduotis. Tokius gyvūnus ypač svarbu palikti ramybėje ir netrukdyti jų darbo procesui.
Kodėl svarbu suprasti spalvų žinutes?
Atsakingas elgesys su svetimais šunimis yra labai svarbus. Spalvų kodai padeda išvengti nesusipratimų bei nelaimingų atsitikimų, užtikrina augintinių ir žmonių saugumą. Visada geriau laikytis distancijos ir tartis su šeimininku, o ne daryti prielaidą, kad draugiškai atrodantis šuo nori būti paglostytas.













