Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje glaudžiai susiję su migracijos tendencijomis ir gyvenamosios vietos pasirinkimu. Jei anksčiau dauguma gyventojų siekė persikelti į didmiesčius, tai šiandien vis dažniau pastebima priešinga kryptis – lietuviai renkasi mažesnius miestus ar net kaimo vietoves. Tai lemia tiek darbo pasiūla, tiek kokybiškesnio gyvenimo lūkesčiai.
Demografinės tendencijos – miestai prieš regionus
Pagal Valstybės duomenų agentūros ataskaitą „Lietuva skaičiais“ 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2 885,9 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai ~28,6 tūkst. daugiau nei 2023 m. pradžioje.
Didieji miestai, tokie kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, vis dar pritraukia daugiausiai naujakurių, tačiau pastebima, kad nedideli miestai ir priemiesčiai auga greičiau nei anksčiau.
Vilniaus rajonas yra viena sparčiausiai augančių savivaldybių Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį čia gyventojų skaičius nuosekliai didėjo. Jei 2013 m. rajone gyveno apie 97 tūkst. žmonių, tai 2023 m. jų jau buvo daugiau nei 116 tūkst., o 2025 m. pradžioje – beveik 118,5 tūkst. Tai reiškia, kad per dešimtmetį gyventojų skaičius rajone išaugo daugiau nei penktadaliu, o toks spartus augimas yra išskirtinis Lietuvos mastu.
Jus gali sudominti
Analogiškos tendencijos matomos ir Kauno rajone, Klaipėdos rajone. Tuo metu mažesni miestai, tokie kaip Alytus ar Marijampolė, vis dar susiduria su gyventojų mažėjimu, tačiau šalia esančios gyvenvietės pritraukia jaunų šeimų, kurios nori daugiau erdvės ir gamtos.
Kodėl lietuviai traukiasi į užmiestį?
Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių sąmoningai renkasi gyvenimą užmiestyje ir priežasčių tam yra ne viena. Pirmiausia, čia ryškiausiai išsiskiria būsto kainų skirtumai. Vilniaus ar Kauno centre kainos pasiekė istorines aukštumas. 2024 m. sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina jau viršijo 3 000 eurų. Tokios sumos daugeliui jaunų šeimų tampa pernelyg didelės, todėl alternatyva – priemiesčiai arba mažesni miestai, kur už tą pačią kainą galima įsigyti erdvesnį būstą su kiemu ar net nuosavu sklypu.
Antra svarbi priežastis – pasikeitę darbo įpročiai. Pandemija parodė, kad nemažai profesijų galima dirbti nuotoliniu būdu ir ši tendencija išliko. Pagal Eurostato duomenis, 2023 m. apie 22 % Europos Sąjungos darbuotojų dirbo iš namų – 9 % tai darė nuolat, o dar 13 % tik kartais. Tai rodo, kad nuotolinis darbas išliko reikšminga darbo forma po pandemijos, nors bendras rodiklis nepasiekė trečdalio visų dirbančiųjų.
Lietuvoje ši dalis taip pat sparčiai auga, o tai reiškia, kad gyvenamosios vietos pasirinkimą vis mažiau lemia artumas darbovietei. Žmonės mieliau renkasi ramybę ir erdvę, nes žino, kad į biurą reikia vykti tik kelis kartus per savaitę.
Trečioji, ne mažiau svarbi priežastis – gyvenimo kokybės siekis. Užmiestyje gyventojai vertina mažesnį triukšmą, švaresnį orą ir daugiau žalumos. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios augina vaikus: erdvesnis būstas, galimybė turėti sodą ar kiemą, saugesnė aplinka tampa reikšmingais argumentais priimant sprendimą palikti miestą. Be to, užmiestis suteikia galimybę labiau atsiriboti nuo skubos ir nuolatinio judėjimo, kuris dažnai vargina didmiesčių gyventojus.
Darbo rinka regionuose
Nors darbo pasiūlos koncentracija vis dar stipriausia didmiesčiuose, tačiau regionai taip pat įgauna pagreitį. 2025 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 7,2%, palyginti su 6,9% pirmojo ketvirčio, o rugpjūčio mėnesio duomenimis, registruotas nedarbas pasiekė 8,8%. Nedarbas augo ir 2025 m. sausio-birželio laikotarpiu, o registruotas nedarbas rugsėjo 1 d. buvo 8,8%.
Didžiausias nedarbas fiksuotas Lazdijų, Kalvarijos, Ignalinos rajonuose, o mažiausias – Vilniaus ir Kauno miestuose. Vis dėlto atsiranda ir priešingų tendencijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje ar Šiauliuose auga pramonės sektorius, kuris siūlo vis daugiau darbo vietų. Klaipėdos regione stiprėja logistikos ir transporto įmonės, o tai leidžia gyventojams ne tik išlikti regionuose, bet ir sulaukti vis įvairesnių darbo pasiūlymų.
Didžiųjų miestų priemiesčiai – naujieji traukos centrai
Ypač pastebima tendencija – didžiųjų miestų priemiesčių augimas. Vilniaus rajonas (Avižieniai, Riešė, Pagiriai), Kauno rajonas (Garliava, Domeikava) ir Klaipėdos rajonas tampa patraukliausiomis vietomis jaunoms šeimoms. Čia darbo vietos pasiekiamos per 20–30 minučių, o gyvenimo sąlygos – ramesnės nei miesto centre.
Šis modelis artimas Vakarų Europos šalių patirčiai, kur darbo vietos ir gyvenamoji vieta dažnai nebūna tame pačiame mieste.
Darbo rinka Lietuvoje sparčiai keičiasi. Jei anksčiau regionai buvo laikomi mažiau patrauklia vieta gyventi dėl ribotų darbo galimybių, šiandien vis daugiau žmonių atranda užmiestį dėl pigesnio būsto, nuotolinio darbo galimybių ir geresnės gyvenimo kokybės. Statistika rodo, kad regionai pamažu tampa patrauklesni, o priemiesčiai sparčiai auga.
Jeigu ieškote darbo galimybių tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, daugybę pasiūlymų rasite CvOnline.lt.
