Vieną dieną apsilankiusi sūnaus klasėje, norėjau pasimokyti pati – ne padėti savo vaikui su užduotimis, bet suprasti naujausius matematikos mokymo būdus. Mokytoja ramiai aiškino longos dalybos subtilybes, o aš bandžiau suprasti, ką praleidau per savo mokyklos laikus. Po šios smagios matematikos pamokos užsikalbėjome apie mokytojo darbą ir tai, kas klasėje iš tiesų svarbiausia. Supratome, kad nors matematikos ar skaitymo įgūdžiai svarbūs, dar svarbiau išmokyti vaikus būti geranoriškais bendruomenės nariais. Abu sutarėme, kad svarbiausios yra vertybės ir ryšiai, kurie lieka ilgam.
Kiekvienos savaitės ritualas
Penktadieniais mokytoja turi ypatingą tradiciją: visiems vaikams ji duoda lapelius ir paprašo parašyti keturis klasės draugus, su kuriais norėtų sėdėti kitą savaitę. Primenama, kad norai ne visada išsipildys. Vaikai taip pat gali nurodyti, kuris bendramokslis šią savaitę pasižymėjo kaip puikus klasės pilietis. Užrašyti vardai lieka paslaptyje, o „balsavimas“ vyksta anonimiškai, kad visi jaustųsi saugiai.
Ką atskleidžia paprastos anketos
Kai visi grįžta namo, mokytoja atidžiai peržiūri gautus atsakymus. Ji ieško pasikartojančių tendencijų:
- Kas lieka nepastebėtas ar nepasirenkamas nei draugauti, nei pripažinimui?
- Kuriam vaikui sunku išvardyti norimus klasės bičiulius?
- Kas vieną savaitę buvo visų draugas, bet liko vienišas kitą?
- Kieno gabumai ir pastangos lieka nepastebėti?
Šių klausimų tikslas – ne sudaryti naują sėdėjimo planą, o pastebėti, ką vieni vaikai ignoruoja, stebėti, ar kas nors atstumiamas, ar iškyla sunkumų kuriant draugystes.
Jus gali sudominti
Kaip pastebėti ir padėti
Mokytojai svarbiausia – pastebėti tyliai liūdinčius, tuos, kurie lieka socialinio rato užribyje. Ji ieško ženklų, kad vaikas susiduria su bendravimo sunkumais arba tampa galimo patyčių taikiniu. Tokiu būdu galima laiku pastebėti ir reaguoti, kai vaiko emocinė gerovė ima silpnėti.
Toks paprastas, bet genialus metodas leidžia pažiūrėti giliau nei paviršiniai vaikų bendravimo ypatumai – lik paaiškėja tikros emocijos ir santykiai. Mokytoja sako: šios mažos anketos yra tarsi rentgeno nuotrauka, parodanti jautriausiose klasės vietose slypinčias problemas. Dažnai vaikai patyčias ar vienišumą slepia – bet ranka rašytas atsakymas leidžia atpažinti ir sureaguoti anksčiau, nei iškyla didelės problemos.
Pakeisti likimą vienišiems vaikams
Dėl tokios sistemos ypač svarbu atpažinti tuos, kuriems reikia suaugusiojo pagalbos: padėti užkalbinti draugus, įsitraukti į grupę ar parodyti savo gabumus. Tai padeda užkirsti kelią vaikų uždarumui, izoliacijai, o drauge veikia kaip priemonė prieš patyčias.
Didesnis paveikslas: ryšys ir supratimas
Šio metodo ištakos susijusios su atradimu, kad konfliktai ir smurtas dažnai prasideda nuo gilaus vienišumo ir atskirties. Jausmas, kad esi nematomas, kartais paskatina ieškoti dėmesio bet kokiomis priemonėmis. Pastebėjus šias problemas iš anksto, galima padėti vaikui rasti vietą bendruomenėje.
Pasak mokytojos, netgi matematikoje ar kitose pamokose galima rasti dėsningumus, kurie padeda pastebėti ir išspręsti socialines problemas. Ji nuolat ieško pasikartojančių ženklų ir, remdamasi šiais duomenimis, padeda tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Kiekvieno mūsų vaidmuo
Kiekvienas galime prisidėti prie vienišumo mažinimo – klasėje, darbe ar kasdienybėje. Pastebėti, padėti, išgirsti – šiuose mažuose poelgiuose slypi galimybė keisti gyvenimus.
