Sniego senis – išties įspūdingas personažas, netikėtai dažnai pasirodantis svarbiausiuose žmonijos istorijos momentuose. Nuo seniausių atvirukų ir ankstyviausių nuotraukų iki legendinių filmų – sniego senių siluetai driekiasi per amžius, įsiamžinę daugybėje kultūros raidą žyminčių laimėjimų. Tyrinėdamas jų istoriją, atsiveria vis naujų netikėtų detalių apie šią, rodos, paprastą, bet reikšmingą liaudies meno formą.
Sniego senių ištakos
Viduramžiais sniego senių kūrimas buvo tikras žiemos reiškinys. Tada žmonėms trūko išraiškos priemonių, tad ką tik iškritęs sniegas tapdavo tarsi nemokama dailės medžiaga. Miestiečiai ir poros vaikščiodavo gatvėmis apžiūrėti trumpalaikių, gausių kūrinių. Kai kurie sniego seniai buvo tikrų menininkų darbai – pavyzdžiui, vienas garsiausių renesanso kūrėjų, būdamas vos 19-os, pakviestas iš sniego kūrė skulptūrą Florencijos valdytojo kieme. Tai liudija, kad žiemą miestus puošdavo ne tik vaikiški žaidimai, bet ir profesionalūs meno eksperimentai.
Neįprasti istoriniai įvykiai
Neretai sniego senių statymas peržengdavo pramogos ribas ir virstavo savotišku visuomenės atspindžiu. Vienas iš įdomesnių pavyzdžių – XVI amžiuje Briuselyje vykęs neįprastas reiškinys. Kelias savaites trukusios žiemos šalčiuose visas miestas virto tikru sniego skulptūrų muziejumi po atviru dangumi. Kiekviename kampe buvo galima pamatyti labai skirtingų – nuo politinių, netgi aštriai kritikuojančių valdžią ar bažnyčią, iki nemažai ažiotažo kėlusių kūrinių. Tai buvo savotiška laisvės ir kūrybiškumo šventė, žymėjusi tikrą meninį proveržį. Deja, pavasariui atėjus, miestiečiams teko susidurti su skaudžiomis staigmenomis – žiemą lydėjo stichinės nelaimės ir potvyniai.
Sniego seniai ir lemtingi įvykiai
Sniego senių istorija neapsiriboja tik švente ar menu – jie kartais figūruodavo kur kas dramatiškesnėse aplinkybėse. XVII amžiaus pabaigoje, vienoje Nyderlandų kolonijoje, užkluptoje pūgos, sargybiniai prie įšalusių tvirtovės vartų paliko du iš sniego nulipdytus „sargus“. Nelaimei, tuo pačiu metu šaltą žiemą slaptai artėjo didelė užpuolikų pajėga. Juos sniego figūros nesustabdė, tad įtvirtinimas buvo užimtas, o daugybė gyventojų žuvo. Ši istorija liudija, kaip sniego senių statymas kartais įgaudavo tragišką atspalvį, tapdamas kur kas daugiau nei tik žiemos pramoga.
Šiuolaikiniai papročiai
Nors atrodytų, kad sniego seniai liko tik praeities atgarsiai, jų tradicijos vis dar gyvos ir šiandien. Šveicarijoje vieną pavasario šventę miestiečiai švenčia, susibūrę į paradą, kurio kulminacija – įspūdinga sniego senio imitacijos susprogdinimo ceremonija. Medžiotojai, kepėjai, kalviai ir kiti amatininkai procesijoje šūkauja, dalina kepinius ir dešreles, o visa šventė baigiasi tuomet, kai milžiniškas, sprogmenų prikimštas, medvilninis sniego senis uždegamas ant didžiulio laužo. Sakoma, kad kuo greičiau šis simbolis sprogsta, tuo ilgesnės vasaros galima tikėtis.
Sniego senio fenomenas
Sniego senis – daug daugiau nei tik žiemiškas vaikų žaidimas ar dekoracija. Tai liaudies meno kūrinys, slepiantis savyje netikėtų istorijų, linksmų ir dramatiškų įvykių, o kartais ir svarbių kultūros ženklų. Ši tradicija vienija bendruomenes, išlaisvina kūrybiškumą ir liudija, kad net paprasčiausias žiemos užsiėmimas gali turėti didžiulę reikšmę mūsų istorijoje.
