Nemažai žmonių bent kartą yra pajutę nemalonų dūrį burnoje, užkąsdami mėgstamą sumuštinį. Apžiūrėjus atidžiau, dažnai pamatome mažą, skaudantį opelį – vadinamą vadinamąją burnos aftą. Nors paprastai tokias žaizdeles stengiamės nekreipti dėmesio ir laukiame, kol praeis, kartais jos gali įspėti ir apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Kas yra burnos afta
Burnos afta – tai nedidelė, gelsvo atspalvio žaizdelė su raudonu pakraščiu, dažniausiai atsirandanti ant liežuvio, lūpų gleivinėje ar vidinėje žando pusėje. Dažniausiai šios žaizdelės pasitaiko paaugliams ir jauniems suaugusiems, tačiau gali kartotis ir keletą kartų per metus nepriklausomai nuo amžiaus. Dažniausiai jų atsiranda po vieną ar kelias ir jos išnyksta per 1–2 savaites.
Burnos afčių kilmė iki galo nėra aiški. Jų atsiradimą gali sukelti įvairūs veiksniai: nedideli sužeidimai burnoje, patiriamas stresas, dantenų ar liežuvio uždegimai, netgi aštrūs dantys ar neseniai atlikta odontologinė procedūra. Taip pat burną dirginantys agresyvūs burnos skalavimo skysčiai, aštrūs ar rūgštūs maisto produktai. Kai kuriais atvejais jų susidarymas siejamas ir su hormoniniais pokyčiais ar tam tikrų vitaminų trūkumu.
Afčių tipai ir jų ypatumai
Burnos žaizdelės skirstomos į dvi pagrindines grupes: tipines, arba lengvas ir sudėtingas, arba dideles aftas. Dažniausiai pasitaiko smulkios – jos itin nemalonios, tačiau išlieka iki dviejų savaičių ir paprastai užgyja savaime.
Jus gali sudominti
Didesnės arba sudėtingos aftos – kur kas retesnės. Jos būna gilesnės, didesnės, labai skausmingos, kartais gali palikti randelius ir išlieka apie keturias–šešias savaites. Susidūrus su tokiais simptoma, verta kreiptis į gydytoją – didesnio dėmesio bei gydymo šios aftos gali prireikti dėl stipraus diskomforto.
Kada reikalinga gydytojo pagalba
Jei burnos žaizdelė labai didelė, tampa vis skausmingesnė, ima kraujuoti ar nepraeina ilgiau nei kelias savaites, verta situaciją įvertinti su gydytoju. Kabutėse nekaltos aftos kartais gali rodyti imuninės sistemos sutrikimus, tam tikras žarnyno ar uždegimines ligas, taip pat pasitaiko ir tam tikrų vitaminų – B12, folio rūgšties, cinko ar geležies – trūkumo atvejais.
Be to, jei kartu su ilgam trunkančia burnos opelė patiriate ir kitų simptomų – netikėtą svorio kritimą, neaiškią ausų ar gerklės srities skausmą, karščiavimą, šaltkrėtį, naktinį prakaitavimą – svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Reikia atkreipti dėmesį, kad burnos aftos nevirsta vėžiu, bet kartais ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai gali pasireikšti kaip į aftą panaši žaizdelė. Tokios būklės reikalauja medicininio ištyrimo ir stebėjimo.
Kaip atpažinti, kada verta sunerimti
- Žaizdelės nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites
- Opos nuolat didėja arba stiprėja skausmas
- Atsiranda kraujavimas ar žaizda kietėja
- Kartu pasireiškia bendras negalavimas, temperatūra ar svorio mažėjimas
Dauguma burnos aftų nesukelia ilgalaikės žalos ir praeina be gydymo, tačiau jei pastebite pakitusių ar neišnykstančių žaizdelių, geriau nerizikuoti ir pasitarti su specialistu. Ankstyvas dėmesys gali padėti užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ir pasirūpinti sveikata laiku.
