Emocijų ir minčių perdavimas trumpais paveikslėliais ar ženklais šiandien tapo neatsiejama kasdienio bendravimo dalimi. Šypsenėlės, maisto paveikslėliai ir įvairios nuotaikas atspindinčios ikonos leidžia greitai išreikšti jausmus be žodžių – ir daugeliui tai atrodo tiesiog natūralu. Visgi šios vizualios kalbos šaknys siekia gerokai anksčiau, nei atsirado išmanieji telefonai.
Emocijų ženklai internete – nuo pradžių
Prieš išpopuliarėjant šiuolaikiniams ženkliukams, žmonės savo mintis internete dažniausiai perteikdavo simboliais. Taip gimė vadinamosios emotikonos – veido išraiškos, sudarytos iš skyrybos ženklų. Netikėtai jos pasirodė jau XIX amžiaus pabaigoje – pirmą kartą spaudoje užfiksuotos 1881 m. žurnale, rodžiusiame keturias skirtingas emocijas: džiaugsmą, liūdesį, abejingumą ir nuostabą. Tuomet jos dar buvo pristatomos kaip „tipografinio meno“ pavyzdžiai.
Skaitmeninės nuotaikos atsiradimas
Atsiradus internetui, emocijų perteikimo simboliai įgavo naują formą. 1982 metais vienoje skaitmeninėje diskusijų lentoje kilo problema: buvo sunku atskirti, kur kalbama juokais, o kur – rimtai. Išeitis buvo paprasta – juokingus įrašus pažymėti šypsenėle 🙂 , o rimtus – liūdnu veidu :-(. Šis paprastas sprendimas smarkiai pakeitė internetinį bendravimą, suteikdamas jam daugiau aiškumo.
Paveikslėlių revoliucija žinutėse
Sparčiai tobulėjant technologijoms, atsirado galimybė emocijas perteikti ne tik ženklais, bet ir mažais paveikslėliais – taip gimė „emoji“. 1998 metais Japonijos telekomunikacijų įmonės inžinierius sukūrė pirmąją 176 paveikslėlių ikonų kolekciją. Kiekvienas pavadinimo skiemuo turi prasmę: „e“ reiškia „paveikslėlis“, o „moji“ – simbolis. Šios ikonos buvo sukurtos remiantis japonišku komiksų menu, kiniškais rašmenimis ir net tarptautiniais viešųjų patalpų ženklais.
Populiarumo šuolis
Šiandien galima rinktis iš daugiau nei 1 800 skirtingų žinučių paveikslėlių – jų pasirinkimas nuolat plečiasi. Skirtingai nei senosios emotikonos, jie yra universalūs ir nereikalauja papildomų paaiškinimų ar žvilgsnio „iš šono“. Emoji tapo ne tik būdu išreikšti nuotaiką, bet ir kultūriniu reiškiniu.
Emocijų perdavimo istorija rodo, kaip bendraudami nuolat ieškome patogesnių, greitesnių ir aiškesnių būdų pasidalinti savo jausmais. Mažos grafikos žinutės dar ilgai išliks mūsų kasdienybės dalimi, prisitaikydamos prie nuolat kintančio skaitmeninio pasaulio.
