Asmens tapatybės kortelė (ATK) yra svarbiausias oficialus dokumentas, įrodantis Lietuvos Respublikos piliečio tapatybę. Tačiau neretai žmonės savo dokumentus pameta dėl skubėjimo, išsiblaškymo arba neatsargumo. Pametus asmens tapatybės kortelę iškyla nemažai klausimų: kokios yra pasekmės, ar gresia bauda, kokių veiksmų reikia imtis, kaip apsaugoti savo duomenis ir kokie mitai apie šią situaciją paplitę visuomenėje. Straipsnyje apžvelgsime baudos skyrimo tvarką pametus ATK, pateiksime svarbią informaciją, rekomendacijas bei naudingus patarimus.
Kodėl asmens tapatybės kortelė svarbi?
Asmens tapatybės kortelė Lietuvoje yra oficialus dokumentas, kuris naudojamas ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir norint atlikti įvairius teisinius bei finansinius veiksmus. Ji reikalinga atvykstant į valstybines įstaigas, sudarant sutartis, atliekant įvairias bankines operacijas ar netgi balsuojant. Pametus šį dokumentą, žmogus gali susidurti su rimtomis nepatogumais ir tam tikrais teisiniais įsipareigojimais.
Dokumento reikšmė saugumui
ATK pametimas kelia riziką, kad dokumentą gali pasisavinti ir pasinaudoti tretieji asmenys, o tai gali sukelti žymių nuostolių: galimos apgaulės, neteisėti sandoriai asmens vardu, finansinės ar teisinės pasekmės. Todėl itin svarbu apie dokumento praradimą pranešti nedelsiant.
Ar pametus asmens tapatybės kortelę taikoma bauda?
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę tiek už netinkamą dokumento saugojimą, tiek už praradimo nepranešimą. Svarbu išskirti: ar jums bus skirta bauda, priklauso nuo konkrečios situacijos ir jūsų elgesio po praradimo.
Ką sako teisės aktai?
- Pagal ANK 198 straipsnį, praradęs dokumentą asmuo privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 dienas, pranešti policijai arba dokumentą išdavusiai institucijai.
- Jei žmogus praneša apie ATK praradimą per nustatytą terminą, administracinė atsakomybė paprastai nėra taikoma.
- Už nepateisinamą dokumento nepriežiūrą, netinkamą saugojimą ar uždelsimą pranešti (ypač jei dėl šių veiksmų kyla žala) gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 70 eurų, jei padaryta žala – iki 140 eurų (ANk 208 straipsnis).
Baudos taikymo praktika
Administracinės baudos paprastai skiriamos tik tais atvejais, kai asmuo:
- Praranda dokumentą dėl aplaidumo ir apie tai nepraneša nustatytu terminu;
- Piktnaudžiauja ar slepia dokumento praradimą;
- Kartotinai praranda tapatybės dokumentą per trumpą laiką.
Iš esmės, jei į policiją ar Migracijos departamentą kreipiamasi laiku, pati dokumento pamėtimo faktas dažniausiai nesukelia baudų. Tačiau kiekviena situacija vertinama individualiai.
Ką daryti pametus asmens tapatybės kortelę?
Būtiniausi veiksmai iškart po praradimo
- Nedelsiant įvertinti situaciją: ar dokumentas tikrai pamestas, o ne paliktas kokioje saugioje vietoje;
- Per 3 dienas informuoti policiją arba Migracijos departamentą: galima kreiptis bet kuriame policijos komisariate arba pateikti pareiškimą elektroniniu būdu;
- Sekite informaciją apie galimą dokumento radimą: svetainėje „Radau pasą” ar pan. kartais grąžinamos rastos ATK.
Pranešimo svarba
Pranešimas institucijoms leidžia padaryti jūsų dokumentą negaliojančiu bei apsaugo nuo galimo piktnaudžiavimo. Nepateikus pranešimo laiku, padidėja rizika būti administraciškai nubaustam arba patirti finansinių/teisinių nemalonumų vėliau. Svarbu paminėti, kad dokumento praradimas savaime nėra nusikaltimas – nusikalstamu laikomas tik neatidus elgesys ar pranešimo delsimas.
Naujos kortelės išdavimas
Nusprendus atkurti ATK reikia kreiptis į Migracijos departamentą ar Lietuvos pašto skyrius, kurie turi leidimą išduoti tapatybės dokumentus. Pateikiant prašymą reikės asmens nuotraukos bei užpildyti specialią formą. Naujo dokumento išdavimas yra mokama paslauga, jos kaina gali skirtis (2024 m. kaina – apie 8–20 eurų, priklausomai nuo išdavimo termino).
Kaip sumažinti riziką pamesti asmens dokumentus?
Prevencijos patarimai
- Dokumentus visuomet laikyti saugioje vietoje, o ne kartu su grynaisiais pinigais ar rečiau naudojamose rankinėse, kuprinėse.
- Vengti nešiotis kortelę, jei tą dieną jos nereikia. Reikalingoms operacijoms naudoti skaitmenines atpažinimo priemones (mobilų parašą, Smart-ID).
- Naudoti specialias pinigines ar dėklus, kurie apsaugo nuo netyčinio dokumentų iškritimo.
- Esant galimybei, sudaryti kortelių draudimo sutartį – kai kurios draudimo bendrovės siūlo kompensacijas už prarastus dokumentus.
Ką daryti radus pamestą dokumentą?
Neradusio asmens tapatybės kortelės atveju rekomenduojama ją kuo greičiau perduoti artimiausiai policijos įstaigai arba pristatyti Migracijos departamento skyriui. Negaliojančiu dokumentu pasinaudoti draudžiama – už tokias veikas gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Mitai ir dažnai užduodami klausimai
Būtina paneigti klaidingas nuostatas
- Mitas: Pametus ATK, garantuotai bus skirta didelė bauda.
Faktas: Bauda dažniausiai skiriama tik nepranešus apie praradimą laiku arba sąmoningai praradus dokumentą dėl aplaidumo. - Mitas: Dokumentą galima laikyti ilgą laiką nepranešus, gal jis atsiras.
Faktas: Kuo ilgiau delsimas pranešti, tuo didesnė rizika būti nubaustam ir tapti sukčiavimo auka. - Mitas: Radus dokumentą galima toliau juo naudotis.
Faktas: Kartą pranešus apie dokumento praradimą, jis tampa negaliojantis net ir radus. Reikia užsisakyti naują ATK.
Ką daryti, jei pamesta ATK panaudota neteisėtai?
Nors ATK praradimas dažniausiai nėra baudžiamas, svarbu žinoti, kad atsakomybe už dokumento saugumą dalinai lieka pats savininkas. Jei kortelė pasinaudojus trečiajam asmeniui buvo sudarytos paskolos, atidaryti banko sąskaitos ar kiti sandoriai – būtina kreiptis į policiją, o, esant poreikiui, ir į teisines institucijas bei bankus. Kuo greičiau pranešite apie pasinaudojimą jūsų tapatybe, tuo lengviau pavyks išvengti asmeninės žalos ar įrodyti savo nekaltumą. Teisėsaugos institucijos, bankai ir keletas kitų įstaigų turi nustatytą reagavimo protokolą tokiais atvejais.
Galimos papildomos išlaidos
Pametus asmens dokumentą ir pranešus vien per nustatytą terminą, didžiausios išlaidos bus susijusios su naujo dokumento išdavimu. Papildomų administracinių mokesčių gali tekti mokėti tuo atveju, jei dokumentas prarandamas nuolat kartojant panašias aplaidumo klaidas – tuomet institucijos gali taikyti papildomą mokestį arba pagal situaciją persvarstyti jūsų situaciją individualiai.
Rekomendacijos dėl duomenų apsaugos ir elgesio praradus ATK
- Pametę ATK, nedelsdami patikrinkite ar jūsų vardu neatsirado netikėtų finansinių įsipareigojimų (bankuose, kredito įstaigose).
- Jei pastebite įtartinų atvejų – praneškite institucijoms bei bankui apie galimą tapatybės vagystę.
- Laikykite skaitmeninius dokumentų duomenis apsaugotus – neviešinkite jų socialiniuose tinkluose ar nesaugiose platformose.
- Klauskite patarimo oficialiuose informacijos šaltiniuose: Migracijos departamente, bankuose, policijoje.
Išvados
Bauda pametus asmens tapatybės kortelę Lietuvoje dažniausiai taikoma tik tuomet, jei nepranešama apie praradimą laiku arba jei dokumentas prarandamas dėl akivaizdaus aplaidumo. Didžiausia rizika kyla tuo atveju, jei jūsų dokumentu spėja pasinaudoti tretieji asmenys, todėl laiku reaguojant ir informuojant institucijas galima išvengti tiek finansinių, tiek teisinių pasekmių. Atsakingas požiūris į savo dokumentų saugojimą ir savalaikis pranešimas užtikrina ne tik jūsų asmeninį saugumą, bet ir leidžia išvengti nereikalingų rūpesčių ateityje.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
