Yucca augalai yra žinomi įvairiais pavadinimais, tokiais kaip špaginė juka, bespyglė juka, Adomo siūlas ir adatė, ispaniškas kardas. Botaniškai jie priskiriami Yucca aloifolia, Y. elephantipes, Y. filamentosa, Y. gloriosa rūšims. Tai krūmai arba medeliai, žydintys vasarą (dažniausiai negausiai). Sodinami pavasarį, gali užaugti nuo 55 cm iki 10 m aukščio ir nuo 1,5 iki 8 m pločio. Lauke geriausiai jaučiasi saulėje arba lengvoje paunksmėje, kambaryje mėgsta šviesią, išsklaidytą šviesą. Priklausomai nuo rūšies, jukos atsparumas šalčiui svyruoja nuo visiškai atsparių iki jautrių šalnoms. Auginti šiuos augalus yra vidutinio sudėtingumo.
Auginimo rekomendacijos
Jukos gali būti visžaliai daugiamečiai augalai, krūmai arba medeliai su tankiomis ar retesnėmis rozėtėmis – standžių, kalavijo formos lapų skrotelėmis ir aukštomis šluotelėmis, kuriose sukrautos varpelio formos gėlės. Didelės jukos bėgant laikui numeta apatinius lapus, todėl išryškėja kamienas. Rūšys, jautrios šalnoms, šaltesniuose regionuose auginamos vėsioje oranžerijoje arba šiltnamyje.
Sodinimas lauke
Tokios šalčiui atsparios jukos kaip Yucca gloriosa ir Y. filamentosa geriausiai auga saulėtose vietose ir lengvai praleidžiančioje vandenį dirvoje.
Auginimas vazonuose
Sodinant į vazoną, rekomenduojama į John Innes No 2 substratą įmaišyti 20-30 % rupaus žvyro, kad pagerėtų drenažas. Vazono augalus reikėtų laikyti šviesoje, nuo balandžio iki rugsėjo laistyti gausiai ir kas dvi savaites tręšti universaliomis skystomis trąšomis. Rudens ir žiemos mėnesiais trąšų nenaudoti ir laistyti saikingai, leidžiant viršutiniam 5 cm žemių sluoksniui visiškai išdžiūti tarp laistymų, o palaistius pasirūpinti, kad vandens perteklius ištekėtų laisvai.
Auginimas viduje
Kambarinės jukos reikalauja šviesios vietos visus metus, laidžios žemės ir atsargaus laistymo. Žiemą tinkamiausia vieta – į pietus žiūrintis langas, vasarą – rytinė ar vakarinė pusė. Nuo tiesioginės vidurvasario saulės reikėtų pritemdyti, reguliariai vėdinti, kad sumažėtų per didelės kaitros pavojus. Šalčiui jautrias rūšis, pavyzdžiui, Y. elephantipes, galima vasarą laikyti lauke, šiltoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, jeigu augalas stabiliai stovi vėjyje.
Apsauga žiemai
Visus šalčiui neatsparius jukos augalus reikia žiemą laikyti patalpose. Neaktyvaus augimo laikotarpiu Y. elephantipes gali ištverti minimalią 7°C nakties temperatūrą ir šiek tiek aukštesnę dienos metu, todėl ją galima auginti vėsioje oranžerijoje.
Žydėjimas
Vėlyvą vasarą iki rudens susiformuoja šluotelės su kreminės spalvos varpelio formos žiedais. Norint subrandinti sėklas, kartais tenka atlikti apdulkinimą rankiniu būdu specialiu teptuku ar kitu įrankiu, ypač kai natūralių apdulkintojų trūksta.
Genėjimas ir formavimas
Jukų dažniausiai nereikia genėti, išskyrus pažeistus lapus ir nužydėjusias žiedų šluoteles – juos patartina pašalinti pavasarį. Kambariniai augalai turėtų būti reguliariai sukiojami, kad nevirstų į vieną pusę šviesos link. Jei augalas tampa per aukštas, galima patrumpinti perpus – tai atliekama pavasarį, kai pradeda augti nauji ūgliai. Sumažinta viršūnės dalis tinkama dauginimui.
Dauginimas
Pavasarį stiebo auginius 20-25 cm ilgio nuo viršūnės sodinkite į rupų smėlingą substratą, šiltoje vietoje, pusiau pavėsyje, šildomame dauginimo inde, kuriame palaikoma ne žemesnė nei 18°C temperatūra. Prie pagrindo kartais išauga atžalos, kurias pavasario pradžioje reikėtų atidžiai atskirti – iškasus jas nupjauti prie šaknies, leisti kelias dienas apdžiūti, o tuomet sodinti kaip auginius arba įmaišyti į polietileno maišelį ir laikyti šiltoje, šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Sėklos sėjamos pavasarį – kietas veisles reikėtų daiginti 13-18°C, o jautresnes – 19-24°C temperatūroje. Sėkmingam daigumui pagreitinti rekomenduojama 24 valandoms sėklas pamirkyti vandenyje prieš sėjant.
Veislių pasirinkimas
Rinktis galima iš daugelio tiek ištvermingų, tiek labiau jautrių jukos rūšių.
- Yucca aloifolia: Jautri šalčiui. Vienas arba keli silpnai išsišakoję stiebai su gale besiformuojančia rozete, aštriai smailiais lapais. Gėlės varpelio formos, baltos ar su nedideliu violetiniu atspalviu, iškyla virš lapų. Augalas tinkamas vėsiai oranžerijai ar kaip kambarinis augalas (minimali temperatūra 7°C). Užauga iki 8 m aukščio ir 4–5 m pločio.
- Y. elephantipes: Jautri šalčiui. Didelis, stačias krūmas ar nedidelis medis su keliais kamienais, kylančiais nuo žemės. Tinka vėsiai oranžerijai ar laikyti namuose (minimali temperatūra 10°C). Užauga iki 10 m aukščio ir 5–8 m pločio.
- Y. filamentosa: Atspari šalčiui. Nedidelis, be stiebo augantis krūmas, sudarantis tankius sąžalynus. Lapai tamsiai žali, kraštuose garbanotais siūlais. Kreminės ar šviesiai žalsvos gėlės šluotelėse, kurios išauga iki 2 m aukščio vėlyvą vasarą. Tinka sodinti sausringose vietose, gėlynuose, kiemuose. Užauga iki 75 cm aukščio ir 1,5 m pločio.
- Y. flaccida ‘Ivory’ AGM: Atspari šalčiui. Tankiai augantis, be stiebo krūmas, su tamsiai žaliais lapais. Baltos gėlės ant šluotelių, kurios pasiekia iki 1,5 m ilgio vidurvasarį ar vėliau. Puikiai tinka miesto, kiemo sodams ir auginimui vazonuose. Užauga iki 55 cm aukščio ir 1,5 m pločio.
- Y. flaccida ‘Golden Sword’ AGM: Atspari šalčiui, be stiebo, tankiai auganti. Lapai lancetiški, nukarę viršūnėje, turi ryškų gelsvą dryžį per vidurį. Kreminės baltos gėlės šluotelėse iki 1,5 m aukščio vėlyvą vasarą. Tinka miesto, kiemo sodams, vazonams. Užauga iki 55 cm aukščio ir 1,5 m pločio.
- Y. gloriosa (Ispaniškas kardas): Atspari šalčiui. Vidutinio dydžio krūmas, paprastai vienu stiebu, su standžiais mėlynai žaliais lapais. Šluotelės su kreminėmis, kartais purpurine atspalviu, gėlėmis išauga nuo vėlyvos vasaros iki rudens ir pasiekia 2,5 m aukštį. Geriausia sodinti sausose, saulėtose vietose, kiemo gėlynuose. Auga iki 2 m aukščio ir pločio.
- Y. gloriosa ‘Variegata’ AGM: Atspari šalčiui. Vidutinio dydžio, vieno stiebo augalas, standžiais, gelsvai dryžuotais, aštriais lapais. Kreminės gėlės šluotelėse iki 2,5 m aukščio. Geriausia sodinti sausringose, saulėtose vietose. Auga iki 2 m aukščio ir pločio.
Galimos problemos
Auginant lauke jukos retai nukenčia nuo ligų ar kenkėjų, nors gėles gali apnikti amarai, o lapus apgraužti sraigės. Taip pat ant lapų gali pasitaikyti rudų grybinės kilmės dėmių.
Kambarinių jukų priežiūros klaidos gali pasireikšti taip:
- Apkersėję, parudavę apatiniai lapai yra požymis, kad augalas laistomas per mažai, nors senstantys apatiniai lapai natūraliai nunyksta.
- Nusvyra ir prisvyla lapai dėl šviesos stygiaus, tačiau verta patikrinti, ar netrūksta ar ne per daug vandens.
- Šiek tiek pageltę apatiniai lapai – natūrali būsena. Staigus pageltimas ir apmirimas paprastai rodo perlaistymą. Tokiu atveju sumažinkite laistymą ir leiskite žemei beveik visiškai išdžiūti. Jeigu pradėjo pūti šaknys, ištraukite augalą iš vazono, išmeskite perteklinę žemę bei supuvusias šaknis. Persodinkite į šiek tiek mažesnį vazoną, naudodami šviežią substratą, palaikykite šiltoje vietoje ir laistykite minimaliai.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
