Verslo kontrolė ir sistemingas perplanavimas
Norint kontroliuoti verslo plano vykdymą, reikia iš anksto nustatyti kontrolinius taškus, pagal kuriuos galima spręsti, ar viskas einasi taip, kaip buvo suplanuota. Paprastai planai sudaromi metams, tačiau tai nereiškia, kad reikia laukti ištisus metus, norint pasitikrinti vykdomas planas ar ne. Įmonės pajamų ir išlaidų santykis, apyvartinių lėšų kiekis, atsargų sandėliuose dydis, gamybinių planų vykdymas, produkcijos kokybė, parėjusio periodo sąskaitos ir pan. – visa tai reikia sekti ir tikrinti reguliariai,tarkim, kartą per mėnesį. Kontrolės sistema turi būti paprasta ir tuo pačiu aprūpinti visus asmenis, priimančius esminius sprendimus, laiku gaunama informacija, kad jie galėtų pakoreguoti planą, jei iškyla kokių nors nesklandumų. Žemiau pateikiamas trumpas kiekvieno kontrolės sistemos elemento aprašymas.
Atsargų kontrolė. Kontroliuodama atsargų kiekį, įmonė rūpinasi ne tik savimi, bet ir vartotoju: kuo greičiau grįš pinigai, investuoti į žaliavas, medžiagas ir gatavą produkciją, tuo greičiau bus galima juos vėl investuoti ir tuo daugiau prekių ar paslaugų įmonė galės pasiūlyti klientams.
Gamybos kontrolė. Šios kontrolės metu lyginamas planinis išlaidų lygis su ataskaitiniais skaičiais. Ypatingai atidžiai reikia stebėti tokius rodiklius: naudinga įrengimų apkrova, išdirbtų valandų kiekis, gamybinio ciklo trukmė, laukimo trukmė, prastovų trukmė.
Kokybės kontrolė labai priklauso nuo gamybos tipo, tačiau jos tikslas visada tas pats: užtikrinti kokybiškos produkcijos savalaikę gamybą.
Pardavimų kontrolė. Informacija apie pardavimų apimties didėjimą, vieno pirkinio vidutinę kainą, pristatymo terminų laikymąsi, išsimokėtinai parduotų prekių kiekį yra labai reikalinga, norint susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės veiklą. Taip pat labai svarbu sukurti patikimą mokėjimų kontrolės sistemą, kad būtų galima išvengti mokėjimų vėlavimo arba beviltiškų skolų.
Išlaidų kontrolė. Kiekvienai naujai įmonei reikia atidžiai sekti, kiek ir kam išmokėta pinigų.
Net pats geriausias verslo planas praranda vertę, pasikeitus sąlygoms.Išoriniai faktoriai (ekonominė situacija šalyje; nauji vartotojų poreikiai; naujų technologijų atsiradimas; konkurentų politikos pasikeitimas) ir įmonės vidinio gyvenimo pokyčiai (pavyzdžiui, vadovybės pasikeitimas) gali būti verslo plano koregavimo priežastimi.
Verslo plano pagrindinis vadybininkas turi jausti naujas tendencijas įmonės vidiniame gyvenime, šakoje, rinkos konjuktūroje ir pagal juos koreguoti planą. Tai leidžia, nekeičiant tikslų, keisti jų pasiekimo būdus ir, savo ruožtu, suteikia įmonei daugiau galimybių sėkmei.
