Pelėdos dažnai traukia savo paslaptingu žavesiu ir didingumu, tačiau rūpintis šiais laukiniais paukščiais nėra taip paprasta, kaip auginti naminį gyvūną, pavyzdžiui, šunį, katę ar papūgėlę. Nors pelėdos atrodo įspūdingai ir intriguoja savo tylumu, jų laikymas namuose kelia daug iššūkių ir atsakomybių, apie kurias neretai nesusimąstoma.
Pelėdų prigimtis – laukinė
Pelėdos yra gimę gyventi gamtoje. Jas lengva pamėgti dėl išraiškingų akių ir paslaptingo būdo, tačiau šie paukščiai iš prigimties – plėšrūnai. Jų aštrūs snapai ir nagai sukurti grobio medžioklei ir ginantis. Gamtoje pelėdos dažniausiai gyvena vienos, o naktimis ieško maisto. Tai savarankiški plėšrieji paukščiai, kurie su žmonėmis mezga ryšį tik išskirtiniais atvejais.
Bendravimo ir prisirišimo stoka
Nors pelėdos ir atrodo jaukios, jos nėra suinteresuotos meile ar glostymais. Dauguma pelėdų rūšių renkasi gyvenimą vienumoje. Net ir užaugintos žmogaus rankose, jos nesiekia socializuotis ar būti naminio augintinio vietoje. Užuot norėjusios bendrauti, pelėdos mieliau laikosi atokiai, išskyrus poravimosi laikotarpį.
Paprasto lesalo joms nepakaks
Skirtingai nei naminiai paukščiai, pelėdos negali maitintis įprastu lesalu, randamu parduotuvėse. Jų fiziniai poreikiai reikalauja visaverčio grobio – dažniausiai, pelių ar smulkių paukščių. Kasdieninė dieta dažnai susideda iš kelių visų gyvūnų, o įprasta mėsa ar maisto likučiai pelėdoms nėra pakankami. Be to, tokį maitinimą ne visi gali užtikrinti nuolat.
Naktinis aktyvumas – tik atsidavusiems
Dauguma pelėdų aktyvios tamsiuoju paros metu. Dieną jos ramios ir nepastebimos, bet naktį ima judėti, medžioti ir skleisti garsius ulbėjimus, kurie gali skambėti daug toliau, nei galima tikėtis. Laikytojui teks susitaikyti su bemiegėmis naktimis ir pastovia triukšmo doze, net jei pats tuo metu norėtų pailsėti.
Gyvenimo trukmė – didžiulė atsakomybė
Pelėdos gali sulaukti net 35 metų amžiaus. Prisiėmus atsakomybę už tokį paukštį, įsipareigojama ilgam laikui. Ilgalaikė priežiūra nėra vien tik kasdienis šėrimas – jei pelėda susirgtų, tik specialiai apmokyti veterinarai galėtų suteikti jai reikiamą pagalbą. Tokias paslaugas teikti gali tik turintys atitinkamus leidimus specialistai, o jų rasti lengva ne visur.
Pelėdos nesilaiko tvarkos
Šeimininkui ruošiantis maitinti pelėdą, nereikia tikėtis, kad paukštis elgsis kaip tvarkingas augintinis – pelėdos valgo netvarkingai ir palieka po savęs įvairių gyvūninių liekanų, kurios, neišvalytos laiku, greitai pradeda skleisti nemalonų kvapą ir vilioja vabzdžius. Negana to, dalį nesuvirškinto maisto pelėdos atpylinėja su skaidulų, kaulų ir kailio likučiais, o kitas maisto likučius pašalina kaip skystas, stipriai dvokiančias išmatas.
Reikalinga daug erdvės ir atitinkamos sąlygos
Nors kai kurios pelėdų rūšys sveria palyginti nedaug, jų sparnų mojis gali siekti net keletą metrų, todėl įprastinė paukščių narvelių ar šunų voljerų konstrukcija pelėdoms netinka. Tokių paukščių laikymo sąlygos griežtai reglamentuojamos – reikia užtikrinti didelę, specialiai įrengtą aptvarą, atitinkančią teisinius reikalavimus.
Teisiniai draudimai ir baudžiamosios atsakomybės
Net jeigu jums pavyktų sudaryti pelėdai tinkamas sąlygas, namuose laikyti ją kaip gyvūną draudžia įstatymai. Leidimai išduodami tik išimtiniais atvejais, kai pelėda negali grįžti į gamtą arba ją reikia moksliniams tikslams, edukacijai ar gydymui. Už neteisėtą pelėdos laikymą gresia piniginės baudos ir net laisvės atėmimas.
Pelėdoms geriausia – natūralioje aplinkoje
Nors popkultūra kartais romantizuoja pelėdų draugystę su žmonėmis, realybėje šie paukščiai visapusiškai geriausiai jaučiasi laisvėje arba globos centruose, kuriuose prižiūri specialistai. Stebint pelėdas gamtoje, galima mėgautis jų grakštumu ir paslaptingumu nekenkiant nei sau, nei paukščiui.
