2023 m. dalis ne visą darbo dieną dirbančių 20–64 metų amžiaus darbuotojų ES sudarė 17,1 %, tai šiek tiek daugiau nei 16,9 % 2022 m. Per pastaruosius 10 metų dalis ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų lėtai, bet nuosekliai mažėjo – nuo 19,1 % 2014 ir 2015 m. iki 16,9 % 2022 m., o 2023 m. šis skaičius šiek tiek išaugo.
Ne visą darbo dieną dirbančių vyrų dalis šiuo laikotarpiu išliko stabili – apie 8 %, tačiau moterų dalis sumažėjo 3,9 procentiniais punktais (pp) nuo 31,8 % 2014 m. iki 27,9 % 2023 m.
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų dalies ES tendencija, 20–64 metų amžiaus grupė, % nuo viso užimtumo, 2014–2023 m. Linijinė diagrama. Žemiau pateikta nuoroda į visą duomenų rinkinį.
Didžiausią ne visą darbo dieną dirbančių dalį sudarė moterys, turinčios vaikų
2023 m. apie trečdalis (31,8 %) 25–54 metų amžiaus moterų, turinčių vaikų, dirbo ne visą darbo dieną, o tarp moterų be vaikų ši dalis siekė 20,0 %. Priešingai, tarp vyrų tik 5,0 % turinčių vaikų dirbo ne visą darbo dieną, palyginti su tais, kurie neturi vaikų (7,3 %). Taigi skirtumas tarp ne visą darbo dieną dirbančių moterų ir vyrų, turinčių vaikų, 2023 m. siekė 26,8 pp, o tarp vyrų ir moterų be vaikų jis buvo daugiau nei perpus mažesnis – 12,7 pp.
Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų, turinčių vaikų, buvo užfiksuotas Austrijoje – 61,2 pp (69,2 % palyginti su 8,0 %) skirtumas. Vokietija ir Nyderlandai sekė su 57,2 pp ir 54,8 pp skirtumais. Šios 3 ES šalys taip pat turi didžiausią dalį moterų, turinčių vaikų, dirbančių ne visą darbo dieną.
Rumunija yra vienintelė ES šalis, kurioje ne visą darbo dieną dirbančių vyrų su vaikais ir be vaikų dalis yra didesnė nei moterų: 2,9 % ir 3,5 % vyrų su vaikais ir be vaikų, palyginti su 2,4 % ir 2,7 % moterų su vaikais ir be vaikų.
Duomenys rodo, kad visose ES šalyse, išskyrus Daniją, Suomiją, Latviją, Graikiją ir Rumuniją, vaikų turinčios dirbančios moterys ne visą darbo dieną dirba dažniau nei moterys be vaikų.
