Sakoma, kad vestuvių dieną nuotaka turi turėti kažką sena, kažką nauja, kažką pasiskolinta ir kažką mėlyno. Ši sena tradicija daugeliui kelia klausimų: iš kur ji atsirado ir kokią reikšmę iš tikrųjų turi šie dalykai, lydintys nuotaką jos ypatingą dieną?
Ką simbolizuoja „kažkas sena, nauja, pasiskolinta ir mėlyna“?
Kiekvienas iš tų keturių elementų turi savo prasmę, susijusią su sėkme, laime ir šeimyniniu gyvenimu. Tradicija siekia gilesnius laikus, kai buvo tikima, kad šie daiktai saugo nuotaką nuo blogio ir užtikrina gerovę būsimai šeimai.
- Seną daiktą dažniausiai perduoda artimieji kaip ryšio su šeima simbolį.
- Naujas daiktas įkūnija viltis ir naują gyvenimo pradžią.
- Pasiskolintas daiktas – dažniausiai kažkas iš laimingą santuoką sukūrusios draugės ar giminaitės, kad laimė lydėtų ir naują šeimą.
- Mėlynos spalvos daiktas nuo seno asocijuojamas su ištikimybe ir tyrumu.
Iš kur kilusi ši vestuvių tradicija?
Ši tradicija atsirado XIX a. Anglijoje, o pirmieji paminėjimai randami dar Viktorijos laikų spaudoje. Manoma, kad pagrindinis šios apeigos tikslas buvo apginti jaunąją nuo piktos akies kerų bei užtikrinti jos šeimos klestėjimą.
Senovėje buvo tikima, kad tokie simboliški daiktai suklaidins blogąsias jėgas, leisdami nuotakai ramiai pradėti naują gyvenimą. Kai kurie šaltiniai mini, kad buvo siekiama apsaugoti jaunąją ir nuo nepavydžių ankstesnių gerbėjų kerų.
Kas padeda nuotakai surinkti šiuos daiktus?
Neretai šiuos keturis ypatingus daiktus nuotakai padeda surinkti artimos moterys – motina, močiutė ar sėkmingą šeimą sukūrusi draugė. Pasiskolintas daiktas paprastai turėtų priklausyti moteriai, kuriai jau sekasi šeiminiame gyvenime, kad ir nuotakos šeimą lydėtų laimė. Mėlynas elementas – dažnai kuklus aksesuaras, paslėptas po suknele.
Svarba šešių pencų monetai vestuvių papročiuose
Iš pradžių ši rimuota vestuvių frazė baigdavosi paminėjimu apie šešių pencų monetą – ją nuotaka dėdavo į savo batą vardan piniginės sėkmės. Ši monetėlė – britų valiutos simbolis – buvo laikoma ženklu, kad lauks klestinti ateitis.
Šiais laikais ši detalė tampa tarsi smagia atminimo smulkmena: kai kurios nuotakos vietoj seno šešių pencų renkasi kitą svarbią monetą, netgi tokią, kuri nukaldinta tais metais, kai susipažino su būsimu sutuoktiniu.
Ar būtina laikytis šios tradicijos?
Vestuvės – itin asmeniška šventė, tad kiekviena pora pati sprendžia, kurios tradicijos jiems artimos. Ne visiems svarbi „kažkas sena, kažkas nauja“ tradicija, tad šiuos simbolius galima interpretuoti kūrybiškai arba visai jų atsisakyti.
Šiais laikais vestuvių papročius dažnai pritaikome pagal savo vertybes ir norus – tradicija įgyja naują prasmę ar tampa žaismingu akcentu šventės metu.
