Benevoliai balta spalva nudažytas, šis garsus pastatas iškart atpažįstamas visame pasaulyje. Kiekvienas turbūt įsivaizduoja įspūdingą neoklasikinį statinį, kurio šviesi fasadas ir ryškiai išsiskirianti vėliava tapo tikra ikona. Tačiau ne daugelis žino, kodėl Prezidento rūmai iš tiesų yra balti ir kokia buvo jų originali išvaizda. Ši istorija ilga, įdomi ir kupina netikėtumų.
Baltumo atsiradimo ištakos
Pradėkime nuo pradžių. Sprendimas statyti Prezidento rezidenciją buvo priimtas XVIII a. pabaigoje. Vietą statybai pasirinkta 1791 m., o statybos darbų pradžią paženklino kertinis akmuo, padėtas 1792 m. Rūmai projektuoti remiantis kai kurių Europos dvarų architektūra, tad pastato pagrindinis fasadas iš dalies priminė vieną Dublino rūmų. Statybos užtruko, tad pirmoji prezidento šeima apsigyveno dar nebaigtuose rūmuose tik 1800 metais.
Iš ko pastatytas ir kokios spalvos buvo
Prezidento rezidencija pastatyta iš smiltainio, atgabento iš Akvijos karjerų, tad pradinė spalva buvo šviesiai pilka. Tam, kad šis akmuo būtų apsaugotas nuo žalingo aplinkos poveikio – ypač lietaus ir šalčio, 1798 m. išorė padengta kalkės pagrindo balinamuoju mišiniu. Šis sluoksnis neleido drėgmei įsigerti ir apsaugojo sienas nuo įtrūkimų, kuriuos galėjo sukelti šaltis. Taip rūmai tapo žinomi kaip balti dar iki bet kokių didesnių nelaimių ar mitų apie gaisrus.
Mitai apie rūmų spalvą
Viena iš dažnai girdimų legendų pasakoja, kad pastatas buvo perdažytas po 1814 m. kilusio gaisro, kai per vieną konfliktą buvo visiškai sunaikintas vidaus interjeras. Tačiau šis įvykis nebuvo pagrindinė balto fasado priežastis – pastatas buvo balinamas dar prieš gaisrą. Gaisro padaryta žala buvo atstatyta ir rūmai atgavo savo spindesį, o balinimo procedūros, kaip ir prieš tai, buvo reguliariai kartojamos.
Pavadinimo kelias
Nors anksčiau rezidencija vadinta įvairiais vardais – Prezidento rūmais, Prezidento namais ar Vykdomuoju rūmu – baltais ji buvo imta vadinti gana anksti. Istoriškai užfiksuotas pavadinimas „balti rūmai“ minimai dar prieš gaisrą – pavadinimas prigijo kasdienybėje, tik vėliau tapo oficialiu.
Baltumo papildymai ir tradicijos
Per daugybę metų pastatas keitėsi. Po atstatymo XX a. pr. čia įrengtas šiaurinis ir pietinis portikai, o laikui bėgant įgyvendinta daug kitų renovacijų – nuo statybinių atnaujinimų iki šiuolaikinių patogumų atsiradimo. Didelis lūžis buvo, kai rezidencija tapo oficialiai pavadinta „baltaisiais rūmais“, aiškiai atskiriant juos nuo kitų vykdomųjų pastatų valstijose. Tokį sprendimą paskatino noras pabrėžti pastato unikalumą ir atpažįstamumą.
Reguliari priežiūra ir technologijos
Pastato išorė balinama nuolat – kiekvienais metais ar kas kelerius metus kruopščiai nudažoma keliais šimtais litrų specialių dažų, pritaikytų istorinių pastatų apsaugai. Tai brangus ir sudėtingas procesas, užtikrinantis, kad pastato sienų išvaizda išliktų nepriekaištinga, apsaugota nuo oro sąlygų ir laikui bėgant nekistų.
Baltųjų rūmų istorija – tai ne tik prezidentų rezidencijos istorija, bet ir ilgalaikės priežiūros, simbolikos bei kintančios architektūros kelias. Spalva, kuri tapo neatsiejama nuo šio pastato, šiandien jau yra tapusi visos šalies simboliu.
