Ar žinojote, kad žmogus gali sulaikyti kvėpavimą net ilgiau nei 20 minučių? Tai išties nepaprasta – dabartinis rekordas siekia net 24 minutes su trupučiu. Tačiau tokio pasiekimo nereikėtų painioti su paprastu eksperimentu – profesionalūs nardytojai šiam iššūkiui ruošiasi ilgai ir kruopščiai.
Kvėpavimo sulaikymas – daugiau nei iššūkis
Sulaikyti kvėpavimą ilgam laikui – tai ne tik triukas, bet ir savotiškas ekstremalus sportas. Patyrę laisvojo nardymo mėgėjai treniruojasi giliai kvėpuodami, kad prieš panerdami pašalintų iš organizmo kuo daugiau anglies dvideginio. Tai padeda kuriam laikui apgauti natūralų kvėpavimo refleksą ir ilgiau išbūti be įkvėpimo.
Kiek saugu sulaikyti kvėpavimą?
Dauguma sveikų suaugusių žmonių be didesnio diskomforto kvėpavimą gali sulaikyti maždaug 1–2 minutes. Ilgesnis laikas gali būti pavojingas ir net sukelti grėsmę gyvybei, net jei esate sekliame vandenyje. Štai kas vyksta kūne, kai ilgam pristabdote kvėpavimą.
Deguonies lygis organizme krenta
Būnant be naujo oro, kraujyje esantis deguonies kiekis mažėja. Dėl to smegenys ir kiti organai ima stokoti deguonies, o tai pirmiausia pasireiškia sumišimu, blogėjančiu sprendimų priėmimu ir prastėjančia koordinacija.
Jus gali sudominti
Didėja anglies dvideginio koncentracija
Kol sulaikote kvėpavimą, organizme kaupiasi anglies dvideginis. Paprastai jaučiame stiprėjantį norą įkvėpti – tai natūrali organizmo reakcija į kylančią šio dujų koncentraciją. Tačiau nardytojai, kurie prieš nardymą gausiai hiperventiliuoja, patiria, kad anglies dvideginio lygis kyla lėčiau. Tai pavojinga, nes gali nespėti pajusti poreikio išnirti ir prarasti sąmonę po vandeniu.
Galima smegenų pažeidimo rizika
Mokslininkai stebėjo padidėjusį S100B baltymų kiekį kraujyje po ilgai trunkančio kvėpavimo sulaikymo. Šis baltymas siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais, tačiau jo kiekis normalizuojasi, kai asmuo vėl pradeda kvėpuoti. Dar nėra visiškai aišku, ar ilgu laikotarpiu dažnas kvėpavimo sulaikymas gali sukelti ilgalaikę žalą.
Koordinacijos sutrikimai
Tyrimai rodo, kad užsitęsus kvėpavimo sulaikymui, kraujyje padaugėja laktato – to paties junginio, kuris kaupiasi raumenyse intensyvaus fizinio krūvio metu ir sukelia nuovargį bei mėšlungį. Tai ženklas, kad raumenys negauna pakankamai deguonies ir silpsta koordinacija.
Kraujospūdis ir širdies ritmas
Ilgai nekvėpuojant dažnai suretėja širdies plakimas, tačiau organizmas pradeda kompensuoti keldamas kraujospūdį. Kraujagyslės susiaurėja, kad padėtų išlaikyti kraujo tekėjimą į organus, ypač kai deguonies lygis reikšmingai sumažėja.
Padidėja cukraus kiekis kraujyje
Ilgai užlaikius kvėpavimą, galimas ir gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas. Šio reiškinio priežastys dar tiriamos, tačiau tai gali būti susiję su laikinu insulino išsiskyrimo sutrikimu.
Sąmonės netekimas vandenyje
Didžiausias pavojus – prarasti sąmonę būnant po vandeniu, ypač vaikams, kurie dėl didelio krūtinės spaudimo gali patirti kraujotakos sutrikimų. Net ir suaugusieji, kvėpavimą sulaikantys itin ilgai, rizikuoja nualpti nieko nejusdami.
Saugumas prie vandens – svarbiausia
Nors kvėpavimo sulaikymas gali atrodyti kaip įdomus iššūkis, jis gali būti labai pavojingas. Geriausia tokios rizikos vengti – nepamirškite, jog net stiprūs plaukikai nėra apsaugoti nuo netikėtų organizmo reakcijų. Išmokykite vaikus nesivaržyti ir nežaisti „kas ilgiau išbus po vandeniu“ žaidimų. Svarbiausia – visada elgtis saugiai vandenyje.
