Skrendant ilgesnius atstumus dažnai norisi pasimėgauti puodeliu karštos kavos ar arbatos. Tačiau daugelis stiuardesių ir patys įgulos nariai vengia gerti karštus gėrimus lėktuvuose. Tam egzistuoja rimta priežastis, kurios didžioji dalis keleivių nė neįtaria.
Karšti gėrimai gaminami su lėktuvo vandeniu
Kai lėktuve jums pasiūlo kavos ar arbatos, šie gėrimai ruošiami ne išpilstyto vandens – naudojamas iš lėktuvo čiaupo bėgantis vanduo. Keleiviams likę gėrimai, pavyzdžiui, sultys ar limonadai, dažniausiai patiekiami tik iš sandariai uždarytų butelių ar skardinių. Tuo tarpu karštiems gėrimams naudojamas vanduo iš specialių vandens talpų, esančių lėktuvo bortuose. Niekas tiksliai nežino, kaip dažnai jos išvalomos.
Vandens bakų švara kelia abejonių
Nors iš pažiūros viskas atrodo saugu, atlikti tyrimai atskleidė kitus faktus. Remiantis vandens kokybės stebėsenos duomenimis, nuo vandens tiekėjo iki lėktuvo vandens gali patekti įvairių bakterijų. Pvz., viena analizė parodė, kad net 13 procentų tikrintų lėktuvų turėjo koliforminių bakterijų. Šios bakterijos nebūtinai pavojingos, tačiau jų buvimas byloja, kad vandenyje gali būti ir kitų mikroorganizmų, keliančių didesnę grėsmę sveikatai. Kai kuriais atvejais rastas net ir E. coli.
Reglamentai ir jų ribotumas
Siekiant užtikrinti didesnę saugą, buvo atnaujintos vandens tiekimo taisyklės: lėktuvai privalo naudoti tik tokį vandenį, kuris atitinka oficialius saugos reikalavimus, reguliariai dezinfekuoti vandens sistemas ir kasmet tikrinti vandens kokybę. Vis dėlto faktai rodo, kad tokios priemonės iki galo problemos neišsprendė. Atliekant pakartotinius tyrimus ir po kelių metų paaiškėjo, kad daugiau nei dešimtadalyje lėktuvų vandens vis dar aptinkama nepageidaujamų bakterijų. Kelių šimtųjų procento atvejų nustatyta ir E. coli.
Vanduo į lėktuvą patenka per specialius sunkvežimius
Lėktuve vandenį užpildo ne iš tiesioginio šaltinio, o specialūs automobiliai prieš skrydį priprūkina bakus reikiamu vandens kiekiu. Priklausomai nuo transportavimo sąlygų bei pačių sunkvežimių švaros, į vandenį gali patekti papildomų bakterijų. Pastebėta, kad ilgesnių reisų metu lėktuvo vandenyje aptinkamas didesnis užterštumas nei trumpųjų skrydžių.
Vandens kaitinimas saugumo neužtikrina
Nenorintiems rizikuoti gali pasirodyti, kad užtenka vandenį gerai užvirinti ar paveikti karščiu, tačiau mokslininkai pabrėžia – tokios priemonės tik iš dalies naikina bakterijas. Dalis mikroorganizmų gali likti ir po kaitinimo, tad karšti gėrimai ne visada garantuoja visišką saugumą.
Ką rinktis skrydžio metu?
Kol kas nėra užfiksuota atvejų, kad keleiviai būtų rimtai susirgę dėl karštų gėrimų lėktuve. Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, rekomenduojama vengti karštos arbatos ar kavos iš lėktuvo vandens. Jei rūpinatės savo sveikata ir norite užtikrintai išvengti nemalonių netikėtumų, skrydžio metu saugiausias pasirinkimas yra gerti tik fasuotą vandenį arba palaukti, kol galėsite mėgautis mėgstama kava jau nusileidus lėktuvui.
