Ar lengva nepastebėti, kiek pinigų kasmet išleidžiama savo suaugusių vaikų išlaikymui? Atrodo, pora šimtų eurų vieną mėnesį, šiek tiek daugiau kitą kartą – ir finansinė našta tampa didesnė, nei tikėjotės. Tuo tarpu pensijos planavimas dažnai lieka antrame plane, ypač kai norisi padėti vaikams įsitvirtinti savarankiškame gyvenime.
Kaip tirtas tėvų finansinis elgesys?
Neseniai atlikto tyrimo metu buvo apklausta per tūkstantį tėvų, turinčių savarankiškus, suaugusius vaikus. Dauguma respondentų buvo vidutinio amžiaus, vidutinių pajamų – jų metinis uždarbis svyravo tarp 50 000 ir 75 000 dolerių. Tyrimas orientavosi į tuos tėvus, kurių vaikai neturi negalios ir, teoriškai, turėtų gebėti gyventi savarankiškai.
Kokia įpročio kaina pensijai?
Neretai tėvai, norėdami padėti užklupus netikėtoms situacijoms ar tiesiog palengvinti suaugusio vaiko buitį, kas mėnesį skiria nemažas sumas vaikų išlaikymui – būsto, maisto, sąskaitų ar net pramogų išlaidoms padengti. Tyrimo rezultatai parodė, kad kas antras tėvas finansiškai paremia savo suaugusį vaiką reguliariai. Vidutiniškai tokia pagalba sudaro net 1 474 dolerius per mėnesį, daugiau nei 17 000 dolerių per metus. Dažnai šios lėšos viršija tą sumą, kurią tėvai skiria savo pensijos kaupimui – taip ilgainiui mažinama būsimos finansinės laisvės galimybė.
Kaip sumažinti suaugusių vaikų rėmimo išlaidas?
Dalis tėvų jau planuoja netolimoje ateityje sumažinti arba visai nutraukti finansinę pagalbą suaugusiems vaikams. Toks sprendimas naudingas ne tik patiems tėvams – jis skatina ir vaikų atsakingesnį požiūrį į pinigus bei savarankiškumą. Ilgas materialinės pagalbos laikotarpis dažnai susiformuoja dar iš vaikų studijų metų, tačiau situacijai įsisenėjus tampa sunkiau nustatyti ribas.
Kaip pradėti keisti šį įprotį?
- Atvirai kalbėkite apie galimybes. Svarbu nuoširdžiai paaiškinti vaikui, kodėl finansinė parama turi ribas, ir kartu aptarti jūsų šeimos finansinę situaciją.
- Prašykite prisidėti prie išlaidų. Jei vaikas dar gyvena namuose, paskatinkite prisidėti prie nuomos ar kitų kasmėnesinių išlaidų, net jei tai nedidelė suma.
- Nustatykite aiškias ribas. Susitarkite dėl konkretaus laikotarpio ar taupymo tikslo, po kurio finansinė parama bus nutraukta.
- Siūlykite kitą pagalbą. Jeigu galima, pagelbėkite patarimais ar emocine parama – pavyzdžiui, padėkite ieškoti pigesnio būsto ar darbo galimybių.
Diskutuojant apie pinigus ar ribas, verta išlikti palaikančiam ir vengti konflikto. Nors dažnas tėvas jaučia pareigą padėti savo vaikams, tačiau kartu svarbu suprasti, kad kiekvieno šeimos biudžetas yra ribotas, o laikas kaupti pensiją – ne amžinas. Gebėjimas pasakyti „ne“ – sunkus, bet būtinas žingsnis, padedantis ir patiems pasirūpinti savo ateitimi, ir paskatinti vaikus priimti atsakingus sprendimus.
