Birželio 5-oji yra skirta pasaulinei Aplinkos dienai – šiai dienai, kuri dažnai lieka nepastebėta, nors jos tikslas išties svarbus: skatinti visus rūpintis mūsų planeta tiek dabar, tiek ateities kartoms. Šią šventę prieš kelis dešimtmečius įtraukė į kalendorių Jungtinės Tautos, siekdamos atkreipti dėmesį į žmogaus atsakomybę už gamtinę aplinką. Nors kai kam ši diena gali pasirodyti panaši į Žemės dieną, tačiau abi šios progos suvienija bendras siekis – paskatinti mus aktyviau saugoti pasaulį, kuriame gyvename.
Kodėl verta išskirti pasaulinę Aplinkos dieną?
Aplinkos dienos ištakos siekia 1972 metus, tad jos istorija ilga ir turtinga. Nepaisant to, ši data dažnai lieka šešėlyje, mat Žemės diena buvo pradėta minėti anksčiau, dar 1970-aisiais. Galbūt todėl daugelis žmonių geriau žino pastarąją šventę, nes ji ne tik pradėta anksčiau, bet ir tapo masiniu judėjimu įvairiose pasaulio šalyse. Vis dėlto, aplinkosauginių datų niekada nebus per daug – tik nuolatinis dėmesys ir įvairios iniciatyvos skatina ilgalaikius pokyčius visame pasaulyje.
Žemės dienos įkvėpimas ir pokyčiai
Pernai dar buvo laikai, kai apie gamtosaugą kalbėta nedrąsiai, o oro tarša dažnai buvo siejama su ekonomine sėkme. Tai pasikeitė, kai 1962 m. pasirodė viena įtakingiausių knygų apie aplinkosaugą – ji išjudino visuomenę susimąstyti apie taršos keliamą grėsmę. Šis proveržis paskatino ir studentų bei politikų sąmoningumą, kurie surengė pirmąją Žemės dieną. Tuomet milijonai žmonių susibūrė dėl idėjos, kad planeta – mūsų visų atsakomybė.
Bėgant metams, Žemės diena išaugo į viso pasaulio mastu minimą renginį, kasmet pritraukiantį net apie milijardą dalyvių. Šios iniciatyvos dėka įvairiose šalyse kilo įstatymai, saugantys orą, žemę ir vandenį. Nuo tų laikų aplinkosaugos judėjimai jau tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o aplinkosauginės temos vis dažniau keliamos viešumoje.
Aplinkos dienos kelias ir pasaulinis požiūris
Visai kitokia istorija slypi už Aplinkos dienos pradžios. 1972 metų birželį Jungtinių Tautų atstovai susirinko į konferenciją Stokholme, kur buvo nutarta vienytis dėl gamtos išsaugojimo ir rasti bendrą kryptį sprendžiant aplinkosauginius iššūkius visame pasaulyje. Tų pačių metų pabaigoje birželio 5-oji paskelbta Pasauline aplinkos diena. Nuo tada milijonai žmonių iš daugiau nei šimto šalių kasmet jungiasi prie šios dienos, skatindami pokyčius ir naują požiūrį į klimato kaitą, miškų naikinimą ar ozono sluoksnio nykimą.
Galima sakyti, kad abi šios šventės formavo šiuolaikinį ekologijos suvokimą, todėl svarbiausia – ne jų konkurencija, o tai, kiek žmonių jos įkvepia keistis.
Kaip dalyvauti ir švęsti Aplinkos dieną?
Kiekvienais metais Aplinkos diena pasižymi vis kita tema, šįkart dėmesys sutelkiamas į biologinę įvairovę. Tai – visos planetos sveikatos pagrindas, nes gamtos gyvos grandys yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Pavyzdžiui, miškų kirtimai daro įtaką ne tik orui, kuriuo kvėpuojame, bet ir gyvūnams, kurie išstumti iš savo namų.
Šiuo metu visame pasaulyje rengiama gausybė renginių: virtualūs susitikimai, koncertai, filmai, diskusijų forumai, paskaitos ar net pasakojimų valandos – viskas siekiama ne tik informuoti, bet ir kviečia smagiai leisti laiką, suprantant, kaip svarbu rasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Tarp jų – ir įspūdinga gyvūnų garsų ir vaizdų instaliacija, leidžianti pajusti gamtos grožį ir svarbą.
Jei norisi aktyviau prisidėti, net paprasti, kasdieniški veiksmai turi prasmę: pasodinti medį, įrengti darželį ar tiesiog valandai susirinkti šiukšles parko ar paplūdimio pakraštyje – kiekvienas veiksmas mažina taršą ir skatina aplinkos išsaugojimą.
