Teisingumo departamentas siekia pertvarkyti „Google“ veiklą
Prasidėjo „Google“ antimonopolinio teismo proceso pasekmių etapas, kurio metu JAV Teisingumo departamentas stengiasi pertvarkyti technologijų milžinės veiklą po to, kai teismas ją pripažino dominuojančia paieškos rinkoje. Siūloma daug įvairių sankcijų, tačiau viena griežčiausių – įpareigoti „Google“ atsisakyti „Chrome“ naršyklės. Kyla klausimas – kas ją įsigytų? Vienas iš „OpenAI“ vadovų nurodė, kad jų įmonė būtų suinteresuota.
„OpenAI“ galėtų būti potencialus „Chrome“ pirkėjas
Antrąją teismo proceso dieną liudijo „OpenAI“ produktų vadovas Nickas Turley, atsakingas už „ChatGPT“. Jis kalbėjo ne tik apie „Chrome“ – Teisingumo departamentas taip pat siūlo priversti „Google“ dalintis savo paieškos indeksu su konkurentais.
Nors „OpenAI“ glaudžiai bendradarbiauja su „Microsoft“, Turley užsiminė, kad „Bing“ paieškos duomenys nėra pakankami (tiesiogiai „Microsoft“ neįvardindamas). „Manome, kad turėdami kelis partnerius, ypač naudodamiesi „Google“ API, galėtume naudotojams pasiūlyti geresnį produktą“, rašė „OpenAI“ savo laiške „Google“, kuris buvo atskleistas teismo metu. Tačiau „Google“ atsisakė bendradarbiauti, nes manė, jog tai pakenktų jų pranašumui paieškos srityje. Šiuo metu bendrovės neturi jokio bendro projekto, tačiau Turley pabrėžė, kad įpareigojimas dalintis paieškos duomenimis galėtų sugrąžinti konkurenciją.
Naršyklė „Chrome“ – svarbus taikinys
Nors teisėjas Amitas Mehta išreiškė tam tikrų abejonių dėl siūlymo atskirti „Chrome“ nuo „Google“, Teisingumo departamentas teigia, kad ši naršyklė yra esminė nesąžiningos konkurencijos dalis. Pasak vyriausybės atstovų, „Chrome“ pardavimas galėtų išlyginti konkurencines sąlygas internete, nors kol kas neaišku, kas iš tikrųjų norėtų ją įsigyti.
Turley teigimu, jei „Google“ būtų priversta parduoti naršyklę, „OpenAI“ tikrai dalyvautų šiame procese. Paklaustas, ar „OpenAI“ domėtųsi „Chrome“, jis atsakė vienareikšmiškai teigiamai. Anot jo, daugybė kitų įmonių taip pat norėtų ją įsigyti.
Kodėl „OpenAI“ norėtų turėti naršyklę?
Jau kurį laiką sklinda gandai, kad „OpenAI“ svarsto galimybę sukurti savo naršyklę, paremtą „Chromium“ varikliu, siekdama konkuruoti su „Chrome“. Prieš kelis mėnesius įmonė pasamdė buvusius „Google“ kūrėjus Beną Goodgerį ir Dariną Fisherį, kurie buvo tarp pagrindinių „Chrome“ projekto įgyvendintojų.
Nenuostabu, kodėl „OpenAI“ galėtų domėtis naršykle, ypač tokia kaip „Chrome“, kuri turi apie 4 milijardus naudotojų ir užima 67 procentus rinkos. Įsigijus „Chrome“, „OpenAI“ iškart įgytų milžinišką naudotojų bazę, kuri šiuo metu skatinama naudotis „Google“ paslaugomis. Jei „OpenAI“ perimtų naršyklę, galima tikėtis, kad „ChatGPT“ būtų integruotas visoje naršymo patirtyje – Turley apie tai taip pat kalbėjo, paminėdamas „dirbtiniu intelektu grįstą“ patirtį. Duomenys, surinkti per tokią naršyklę, būtų labai vertingi kuriant agentinį dirbtinį intelektą, gebantį veikti naudotojo vardu internete.
Kodėl nesvarstoma galimybė paversti „Chrome“ nepriklausoma įmone?
Įdomu tai, kad daug diskutuojama apie tai, kas turėtų įsigyti „Chrome“, bet mažai kalbama apie galimybę paversti ją savarankiška bendrove. „Google“ tvirtina, kad „Chrome“ negalėtų gyvuoti be pagrindinės įmonės paramos. Vis dėlto daugiamilijardiniai „Google“ sandoriai dėl paieškos sistemos matomumo, kuriuos Teisingumo departamentas nori nutraukti, rodo priešingai.
Nepaisant to, jei „Google“ privalėtų atsisakyti naršyklės, o „OpenAI“ turėtų reikiamų lėšų, galėtume išvysti pažadėtą „AI-first“ naršymo patirtį.
