Balionai daugeliui kelia šypseną: jie ryškūs, žaismingi ir primena gimtadienius, išleistuves ar kitas šventes. Pastaraisiais metais, kai dalis susibūrimų persikėlė į mažesnius, namų formato paminėjimus, balionų dekoracijos tapo dar dažnesnės. Tačiau tai, kas atrodo kaip nekaltas akcentas, gali turėti labai realių pasekmių vaikų saugumui ir aplinkai.
- 1.Triukšmas, kuris gali pakenkti klausai
- 2.Helio įkvėpimas: ne juokas, o rizika
- 3.Helis – ribotas išteklius, reikalingas ne pramogoms
- 4.Balionai kaip šiukšlės: problema, kuri neišnyksta greitai
- 5.Pavojus laukiniams gyvūnams vandenyje ir sausumoje
- 6.Folijos tipo balionai: ilgaamžės atliekos ir infrastruktūros bėdos
- 7.Juostelės ir virvelės: mažas priedas, didelė žala
- 8.Saugesnės šventinės alternatyvos
Balionai (kaip ir kiti blizgūs šventiniai atributai) vis dažniau kritikuojami dėl kelių priežasčių: triukšmo poveikio, rizikų įkvepiant helį, išteklių švaistymo, šiukšlinimo ir žalos gyvūnijai. Dėl to kai kuriose vietovėse ribojamas masinis balionų paleidimas į orą, o diskusijos dėl griežtesnių taisyklių vyksta ir kitur.
Triukšmas, kuris gali pakenkti klausai
Vaikus balionai vilioja ne tik spalvomis. Dažnai didžiausias „malonumas“ – juos sprogdinti. Bėda ta, kad staigus baliono sprogimo garsas priskiriamas impulsiniam triukšmui: tai trumpas, bet itin intensyvus garso pliūpsnis. Tyrimuose minimos reikšmės gali siekti apie 168 decibelus – tai lygis, galintis sukelti ilgalaikių klausos pažeidimų, ypač mažiems vaikams, kurių ausų būgneliai jautresni.
Dar viena problema – triukšmo kaupimasis. Nors tiksliai įvertinti, kiek „prisideda“ vienas ar keli sprogdinimai per šventę, sudėtinga, principas išlieka: kaip ir ultravioletinė spinduliuotė, triukšmas turi sukauptinį poveikį. Kuo daugiau stiprių garsų, tuo didesnė rizika klausai.
Helio įkvėpimas: ne juokas, o rizika
Helio įkvėpimas, kad balsas taptų „animacinis“, dažnai laikomas nekaltu pokštu. Vis dėlto helis išstumia deguonį, todėl organizmas trumpam gauna mažiau to, kas būtina normaliai smegenų ir širdies veiklai. Pasekmės gali prasidėti nuo svaigulio ar silpnumo, o sunkesniais atvejais žmogus gali nualpti.
Medicinos specialistai taip pat įspėja apie pavojų, kai helis įkvepiamas ne iš pačio baliono, o tiesiai iš slėginio baliono ar kitos spaudžiamos talpos. Tokiais atvejais rizikos smarkiai išauga, nes dujų poveikis organizmui gali būti staigesnis ir pavojingesnis.
Helis – ribotas išteklius, reikalingas ne pramogoms
Nors helis yra vienas gausiausių elementų visatoje, Žemėje jo kiekiai, tinkami surinkimui ir naudojimui, nėra nei begaliniai, nei lengvai atkuriami. Dėl ribotos pasiūlos helio prieinamumas mažėja, o kaina ilgainiui kyla.
Problema ta, kad helis reikalingas ne tik šventėms. Jis naudojamas svarbiose srityse, kuriose nuo jo priklauso diagnostika, technologijos ir mokslas. Pavyzdžiai:
- medicininė įranga, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimų sistemos;
- mikroelektronika ir lustų gamyba;
- moksliniai povandeniniai tyrimai, kuriuose naudojama speciali kvėpavimo ir įrangos infrastruktūra.
Balionai kaip šiukšlės: problema, kuri neišnyksta greitai
Balionai dažnai dingsta „patys“ – pakyla, išskrenda ir atrodo, kad problema baigėsi. Tačiau realybėje tai dažnai reiškia, kad jie tampa šiukšlėmis paplūdimiuose, pievose, pelkėse ar vandens telkiniuose.
Net vadinamieji natūralaus latekso balionai nėra greitai suyranti medžiaga. Nors jie gaminami iš gumos, praktikoje jų irimas gali užtrukti metus, nes sudėtyje būna priedų, lėtinančių biologiškai skaidymosi procesus. O kai kurie „latekso“ tipo balionai, pagaminti iš sintetinių medžiagų (pavyzdžiui, neopreno), aplinkoje gali išlikti labai ilgai, tik palaipsniui byrant į mažesnes daleles.
Pavojus laukiniams gyvūnams vandenyje ir sausumoje
Balionams suirus, jų gabalėliai patenka į upes, ežerus, jūrą, taip pat į sąvartynus ir pakrantes. Ten jie kelia grėsmę paukščiams, vėžliams, žinduoliams ir kitiems gyvūnams. Tyrimai rodo, kad jūrų paukščiams balionų fragmentai yra vienos pavojingiausių šiukšlių, nes prarytos dalys gali baigtis mirtimi. Jūrų vėžliams balionų likučiai taip pat gali sukelti žarnyno užsikimšimus.
Problema ta, kad gyvūnai balionų dalis painioja su maistu. Tai gali lemti ne tik sužalojimus, bet ir lėtą badavimą – kai skrandis užsipildo nevirškinamomis atliekomis ir gyvūnas nebenori ar nebegali suėsti tikro maisto.
Folijos tipo balionai: ilgaamžės atliekos ir infrastruktūros bėdos
Folijos (dar vadinami metalizuoti) balionai aplinkai dažnai yra dar prastesnis pasirinkimas. Jie nesuyra biologiškai, todėl išlieka kaip ilgalaikės atliekos. Be to, dėl metalizuoto sluoksnio jie gali laidyti elektrą.
Kai tokie balionai pakyla ir nuskrenda, jie gali paliesti elektros linijas ir sukelti trumpąjį jungimą. Pasekmės – elektros tiekimo sutrikimai ir papildoma rizika infrastruktūrai.
Juostelės ir virvelės: mažas priedas, didelė žala
Net jei pats balionas atrodo kaip pagrindinė problema, rišamosios juostelės ir virvelės taip pat pavojingos. Balionai gali nuskristi labai toli, o jų virvelės vėliau įsipainioja gyvūnams: apsivelia aplink kojas, pelekus ar sparnus. Tai gali baigtis sužalojimais, infekcijomis, galūnių pažeidimais ar nuskendimu.
Saugesnės šventinės alternatyvos
Jei norisi šventinės nuotaikos be ilgalaikių pasekmių, yra nemažai paprastų sprendimų, kurie atrodo efektinai, bet nepalieka tokios žalos gamtai:
- muilo burbulai (ypač vaikų šventėse);
- aitvarai ar vėjo malūnėliai;
- popierinės girliandos, vėliavėlės, audinio juostos ar daugkartiniai dekorai;
- žvakės ar žibintai saugioje aplinkoje, laikantis priešgaisrinių taisyklių;
- bendruomeninė veikla vietoje „paleidimo į dangų“ idėjos, pavyzdžiui, talkos parke ar pakrantėje;
- medžio, krūmo ar gėlių pasodinimas, kai norisi įprasminti progą.
Balionai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau jų poveikis dažnai nėra smulkus: nuo triukšmo, kuris gali pakenkti klausai, iki atliekų, kurios kenkia gyvūnijai ir išlieka aplinkoje. Renkantis alternatyvas, šventinė nuotaika niekur nedingsta, o rizikų – gerokai mažiau.
