Levandos (Lavandula angustifolia) yra vienos iš populiariausių bei universaliausių aromatinių augalų, mėgstamos ne tik dėl savo kvapnaus žiedų aromato, bet ir dėl dekoratyvumo, atsparumo, naudojimo kulinarijoje, kosmetikoje bei vaistažolių mišiniuose. Nors natūraliai levandos auga Viduržemio jūros regione, jas sėkmingai galima auginti ir mūsų klimato sąlygomis. Vis daugiau sodininkų Lietuvoje domisi, kaip auginti levandas savame kieme ar net buto balkone. Straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip tinkamai pasirinkti vietą, dirvožemį, rūšį, kaip sodinti bei prižiūrėti levandas, kokių klaidų vengti bei su kokiais iššūkiais galite susidurti.
Levandų auginimo ypatumai ir svarba
Levandos žavi ne tik savo ryškiu violetiniu žiedų spalvų spektru, bet ir gebėjimu pritraukti apdulkintojus, atgrasyti tam tikrus kenkėjus, bei natūraliai dezinfekuoti orą. Pastebima, kad levandų aliejus pasižymi antiseptinėmis, raminančiomis savybėmis, tad levandas mėgsta mėgėjai kurti savadarbius kvapiklius ar kosmetikos priemones (Europos vaistažolių organizacijos, Mayo Clinic duomenimis).
Klimatiniai ir geografiniai reikalavimai
Levandos optimaliausiai auga švelnaus klimato zonose, tačiau žiemą pakelia lengvas šalnas. Lietuvoje rekomenduojama rinktis šalčiui atsparias veisles. Svarbu – levandos mėgsta daug saulės ir šilumos, tad rekomenduojama sodinti jas atvirose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Vidutinis žiemos šalčių atsparumas – iki -20 °C, bet užpustytos sniego jas galima apšalti iki -25 °C.
Levandų rūšių pasirinkimas
Pasaulyje auginama apie 47 levandų rūšys, tačiau Lietuvoje labiausiai pasiteisina dvi:
Jus gali sudominti
- Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) – žemaūgė, tanki, labai aromatinga, žiedai smulkūs, ypač atspari šalčiui.
- Plataus lapo levanda (Lavandula x intermedia) – dažniausiai sutinkama veislė „Grosso“, užaugina daugiau žiedynų, bet kiek mažiau atspari šalčiui nei tikroji levanda.
Levandų rūšį geriausia rinktis pagal vietos klimato sąlygas ir norimą paskirtį.
Sodinamų levandų vietos ir dirvožemio parinkimas
Vietos pasirinkimas
Levandos puikiai vystosi saulėkaitoje – joms būtina bent 6–8 val. tiesioginės saulės per dieną. Tamsesnėje, drėgnesnėje ar vėjuotoje vietoje levandos linkusios skursti, gali pradėti pūti šaknys, išretėti krūmas. Sodinant apie namą, verta jas įkurdinti pietinėje ar vakarinėje pusėje. Tinka ir pakeltos lysvės, šlaiteliai, netgi didesni vazonai ar balkonai.
Dirvožemio reikalavimai
- Dirvožemis turi būti gerai drenuotas (smėlingas, žvyringas, silpno rūgštingumo – pH 6,5–7,5).
- Sunkūs, molingi, vandeniui nelaidūs dirvožemiai levandų augimui netinka – šaknys greitai užmiršta ir augalai žūsta.
- Rekomenduojama prieš sodinant įterpti šiek tiek žvyro ar grūdėtos žemės, vengti pertręšimo.
- Jei žemė rūgšti, verta papildomai ją kalkinti.
Levandų sodinimas
Sėja ar sodinukai?
Levandas galima dauginti sėklomis arba sodinant sodinukus. Nors sėklos pigesnės, iš jų išauginti sveikus, stiprius augalus – ilgiau trunkantis ir sudėtingesnis kelias. Dažniau sodinamos parduotuvėse įsigytos ar pačių išaugintos levandų daigai.
- Sėklas būtina stratifikuoti – apie 4–5 savaites laikyti drėgnoje ir vėsioje vietoje, kad pagerėtų daigumas.
- Sodinukai sodinami į atvirą gruntą gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai temperatūra pastovi ir nelieka šalnų pavojaus.
Atstumai ir laistymas
- Levandos išsišakoja pločiu – tarp augalų palikite bent 40–60 cm tarpus.
- Pasodinus pirmą mėnesį, svarbu reguliariai laistyti, kol šaknys įsišaknys. Vėliau – saikingai, tik užsitęsus sausrai.
Levandų priežiūra
Laistymas ir tręšimas
Levandų priežiūra paprasta, jei pasirinkta tinkama vieta ir dirva. Levandos nemėgsta nuolatinės drėgmės, todėl laistyti reikia tik per sausras ar augalams augant. Perlaistymas skatina šaknų puvimą.
- Pavasarį ar vasaros pradžioje galima patręšti nedideliu kiekiu kalio ir fosforo trąšų, vengiant azoto pertekliaus, kuris skatina lapų, bet ne žiedų augimą.
- Vazonuose auginamoms levandoms tinka universalus, pralaidus substratas, reguliariai, bet negausiai laistyti, kad žemė tarp laistymų šiek tiek pradžiūtų.
Genėjimas ir formavimas
Genėjimas būtinas norint išlaikyti dekoratyvią, tankią levandų formą ir skatinti žydėjimą. Pagrindiniai genėjimo patarimai:
- Po žydėjimo (liepą–rugpjūtį) patrumpinkite žydėjusius stiebus, palikdami 1/3 žaliosios dalies virš dirvos paviršiaus.
- Pašalinkite senas, nuplikusias, supuvusias šakeles ir žiedus rudenį.
- Stipraus senų, sumedėjusių stiebų genėjimo venkite, nes jie sunkiai atauginėja.
Pastogė žiemai
Nors levandos atsparios šalčiui, ypač šaltomis, be sniego žiemomis verta jas pridengti eglišakėmis, durpėmis arba neaustine medžiaga. Vazonuose auginamus augalus žiemą perkelkite į vėsią, bet neperšąlančią patalpą.
Ligos, kenkėjai ir dažniausios augimo problemos
Levandos iš esmės nėra lepios ar labai jautrios ligoms, tačiau kai kurios problemos visgi pasitaiko:
- Šaknų puvinys – dažniausiai kyla dėl per drėgnos ar vandeniui nelaidžios žemės.
- Pelėsis ar grybinės ligos – dažniau pasitaiko tankiai pasodintuose ar blogai vėdinamuose plotuose. Laikykitės atstumų ir genėkite, kad augalai būtų vėdinami.
- Aktiniai kenkėjai – retai, bet gali užpulti amarai, voratinklinės erkutės ar vikšrai.
- Kai kurie šaltiniai mini levandų žievės ar stiebų džiūvimą jei augalai perlaistomi rudenį ar žiemą.
Augalams stiprinti galima specialiai levandoms skirtas natūralias augalų stiprinimo priemones. Chemines priemones naudoti rekomenduojama tik kritiniais atvejais ir laikantis instrukcijų.
Levandų panaudojimo galimybės
- Aromatiniai mišiniai ir puokštės – džiovinti žiedynai puikiai tinka kvepinti namus, spintas, patalynę.
- Arbatoms, desertams, kulinarijai – naudojami tiek žiedai, tiek lapeliai.
- Kosmetikoje – eterinis aliejus įeina į kremų, losjonų, vonios druskų sudėtį.
- Vaistažolių mišiniuose – levandos žinomos dėl atpalaiduojančių, raminančių savybių.
- Sodininkų pagalbininkės – atbaido kai kuriuos kenkėjus (amarus, kandis), pritraukia bites ir kitus apdulkintojus.
Visgi, levandų panaudojimą medicinoje ar maisto papildų gamyboje reikėtų grįsti profesionalų rekomendacijomis ir vengti perteklinio naudojimo be priežiūros.
Dažniausios klaidos ir mitai apie levandų auginimą
- Levandos mėgsta drąsią tręšimą – iš tikrųjų, levandos geriau auga nepertręštose, liesesnėse dirvose.
- Levandas reikia sodinti pavėsyje – netiesa, saulėkaita užtikrina geriausią žydėjimą ir aromatą.
- Levandos visada žiemoja lauke – tik atsparių veislių su natūraliu sniego danga ar pridengus eglišakėmis.
- Kuo dažniau laistysi, tuo geriau augs – priešingai, perlaistytos levandos skursta ir pūva.
Patarimai ir rekomendacijos pradedantiesiems
- Rinkitės patikimus sodinukus, veisles, tinkančias auginti Lietuvos klimato sąlygomis.
- Pasirūpinkite gera drenažo sistema: pakeltose lysvėse, vazonuose ar lengvuose smėlinguose šlaituose levandos kur kas tvirtesnės.
- Venkite sodinti ten, kur nuolat kaupiasi vanduo ar dažnai būna permirkęs dirvožemis.
- Genėkite reguliariai, bet ne per daug – tai padės išlaikyti vešlų ir ilgus metus žydintį krūmą.
- Prieš žiemą pasidomėkite veislės atsparumu šalčiui ir, prireikus, pasirūpinkite pastoge.
- Norint išvengti ligų, pasirūpinkite tinkamu atstumu tarp krūmelių ir geru vėdinimu.
Išvados
Levandų auginimas Lietuvoje sėkmingai įmanomas tiek sode, tiek balkone – tinkamai parinkus vietą, dirvožemį ir skyrus minimalią priežiūrą, šie augalai teiks džiaugsmo ilgus metus. Levandos puoš namus, padės sukurti atpalaiduojančią atmosferą, pasitarnaus kaip natūralūs kenkėjų atbaidymo ar kvėpinimo būdai. Nepamirškite, kad pagrindiniai levandų mylėtojų principai – daug šviesos, mažai drėgmės, saikingas laistymas ir reguliarus genėjimas. Rūpestingai prižiūrėdami augalus, ne tik džiaugsitės nuostabiu jų aromatu, bet ir pridėsite vertės savo aplinkai bei sveikatai.
