Ar esate kada susimąstę, kuo iš tiesų skiriasi ledai ir itališkasis gelato? Vieni renkasi kreminius tradicinius ledus, kiti negali atsispirti sodresniam gelato skoniui. Nors abu šie šaldyti desertai atrodo panašūs, iš tikrųjų tarp jų yra nemažai skirtumų – nuo sudėties iki gamybos būdo ir netgi skonių įvairovės.
Kas iš tiesų yra gelato
Gelato atsirado Renesanso laikais Italijoje ir nuo tada tapo populiarus ne tik šioje šalyje, bet ir visame pasaulyje. Tradiciniai gelato skoniai dažnai apima vanilę, šokoladą, žemuoges, lazdyno riešutus ar pistacijas, taip pat – vaisinius, tokius kaip citrina ar avietė. Šiuolaikiniai ledinukai taip pat gali nustebinti įdomesniais variantais: tiramisu, mango, jogurtu ar netgi marcipanu.
Ledų kilmė ir savybės
Ledai, nepaisant senos istorijos, ypatingai išpopuliarėjo visame pasaulyje kaip kasdienis desertas. Nors pavadinimas skirtingose šalyse gali skirtis, šis kreminis desertas visur siejamas su smagiu laisvalaikiu ir vaikystės prisiminimais. Tačiau, svarbu žinoti, jog ledai ir gelato nėra tapatūs, todėl verta pažvelgti, kuo gi jie iš esmės skiriasi.
Sudėties skirtumai
Pagrindinis skirtumas tarp šių desertų prasideda nuo ingredientų. Gelato daugiausia sudaro pienas, šiek tiek grietinėlės ir, priklausomai nuo pasirinkto skonio, nedidelis kiekis kiaušinių trynių. Pietų Italijoje gaminama gelato versija dažnai papildoma vandeniu. Tuo tarpu ledai tradiciškai gaminami iš gana lygių dalių riebaus pieno, grietinėlės ir didesnio kiekio kiaušinių trynių.
Kitas didelis skirtumas – riebalų kiekis. Ledai paprastai turi apie 14-25 procentus riebalų, o gelato – tik apie 4-9 procentus. Dėl mažesnio riebumo gelato būna lengvesnis, bet skonis dėl to nenukenčia – priešingai, dažnai jaučiamas net sodriau.
Kitokie gamybos būdai
Palyginus šiuos desertus, svarbus ir oras, kuris įsukamas gamybos metu. Ledai įdaromi daug oro, todėl jų tūris išauga, o tekstūra tampa lengvesnė ir puri. Tuo tarpu gelato išplakamas švelniau, oro kiekis mažesnis (apie 20-30 procentų), todėl jis tankesnis, o skonis – išraiškingesnis. Be to, gelato patiekiamas šiltesnėje temperatūroje nei įprasti ledai – taip jis tampa dar minkštesnis ir labiau tirpsta burnoje, stipriau atskleisdamas savo skonį.
Gamybinės sąlygos
Gelato dažniausiai gaminamas specialiose patalpose – vadinamosiose “laboratorijose”, kur naudojamos unikalios įrangos rūšys: pastovintuvai, specialūs šaldymo aparatai, rankiniai plaktuvai. Viskas, įskaitant temperatūrą ir laikymo sąlygas, kruopščiai kontroliuojama. Ledai pramoniniu būdu dažniausiai šaldomi žymiai stipriau ir ilgiau, todėl jų konsistencija ir galiojimo laikas būna kitokie.
Ką verta žinoti apie kitus šaldytus desrtus
Be gelato ir ledų, yra ir daugiau įdomių šaldytų desertų, pvz., sorbetas ir šerbetas. Sorbetas – tai desertas be pieno, kurio pagrindą sudaro vaisiai, vanduo ir cukrus. Šerbetas savo ruožtu yra artimas sorbetui, tačiau į jį įdedama truputį pieno ar grietinėlės, todėl jo tekstūra tirštesnė ir kremiškesnė.
Gelato prieinamumas
Gelato nėra tik retas skanėstas, kuris pasitaiko tik keliaujant po Italiją. Šį desertą vis dažniau galima rasti vietinėse parduotuvėse ar prekybos centruose. Neretai galima rinktis iš įvairių skonių – nuo klasikinių iki netikėtų kombinacijų. Šaldytuvų lentynose gelato tikrai nestinga, tad kiekvienas norintis gali atrasti savo mėgstamą variantą ir palyginti, kuo iš tiesų skiriasi šie du desertai.
