Vasaris daugeliui asocijuojasi su tamsiomis dienomis, žiemos nuovargiu ir šaltuku, todėl kartais atrodo, kad šis mėnuo trunka ilgiau nei iš tiesų. Visgi vos 28 dienas trunkantis laikotarpis primena, jog kančios ilgai netruks. Bet kodėl vasaris yra toks trumpas?
Vasaris ir senovės romėnų kalendorius
Trumpo vasario paslaptis slypi prieš tūkstantmečius susiformavusioje laiko skaičiavimo sistemoje. Pradiniu laikotarpiu romėnai metus skaičiavo tik nuo kovo iki gruodžio, o žiemos mėnesiai apskritai neturėjo pavadinimų ar atskaitos taškų. Niekas neskaičiuodavo dienų nuo gruodžio pabaigos iki pavasario atgimimo.
Kaip atsirado sausis ir vasaris
Situacija pasikeitė, kai valdžią perėmė antrasis Romos karalius. Siekdamas priartinti kalendorių prie mėnulio ciklo, jis į metų pradžią įtraukė papildomus du mėnesius – sausį bei vasarį. Abu iš pradžių truko po 28 dienas, tačiau vėliau sausis buvo pailgintas viena diena, kad bendras metinis dienų skaičius siektų 355.
Skaičių prietarai ir sudėtinga laiko skaičiavimo istorija
Tuo metu poriniai skaičiai buvo laikomi nesėkmingais, tad buvo stengiamasi, jog visi metai turėtų nelyginį dienų kiekį. Visgi toks kalendorius netobulai derinosi su gamtos ritmais: sezonai pradėjo nebeatitikti tam tikrų mėnesių. Problemai spręsti romėnai retkarčiais įterpdavo papildomą mėnesį Mercedonijų. Kada laikyti tokį mėnesį – nuspręsdavo tik aukšti kunigai, tad mieste dažnai buvo neaišku, kokia diena ar mėnuo iš tikrųjų yra.
Kalendoriaus reformos ir galutinė vasario trukmė
Įvedus saulės kalendorių, metų trukmė buvo patikslinta iki 365 dienų, tačiau vasaris vis tiek liko trumpiausias. Tokį sprendimą įvedė Romos valdovai. Kodėl būtent vasaris liko 28 dienų, tikslių priežasčių nėra, tačiau šis sprendimas prigijo ir išliko iki šių laikų.
Trumpiausias metų mėnuo
Šiandien vasaris išsiskiria savo išskirtinumu – būtent jis turi mažiausiai dienų metuose. Nepaisant visų žiemos negandų, trumpas vasaris padeda greičiau laukti atšylančių dienų ir artėjančio pavasario.
