Šveicariškas sūris daugelio mėgstamas ne tik dėl savo švelnaus skonio, bet ir dėl linksmų, akį traukiančių skylučių. Kas iš mūsų nesusimąstė – kodėl būtent šis sūris turi tokias unikalias „akis“? Panagrinėkime, kas iš tiesų lemia šį smagų reiškinį ir ar visada šveicariškas sūris atrodo būtent taip.
Kas yra šveicariškas sūris
Šveicariškas sūris geriausiai atpažįstamas iš savo didelių, apvalių skylučių bei švelnaus, šiek tiek salstelėjusio ir riešutinio skonio. Jo tekstūra tvirta, o druskos kiekis palyginti nedidelis – tai jį išskiria iš kitų tradicinių sūrių.
Pats pavadinimas byloja apie jo kilmę – šis sūris kilo iš Šveicarijos Alpių, kur nuo XIV amžiaus buvo gaminamas kaip ilgo galiojimo ir transportuoti tinkamas maisto produktas. Šiandien šis terminas apibūdina ne geografinę kilmę, o gamybos būdą, todėl šveicariško sūrio galima rasti įvairiuose pasaulio kampeliuose, o šiuolaikinė didžiausia šio tipo sūrio gamyba vyksta net ir už Šveicarijos ribų.
Kaip gaminamas šveicariškas sūris
Išskirtinis šveicariško sūrio bruožas – skylutės – atsiranda dėl ypatingų gamybos procesų. Viskas prasideda nuo specialių bakterijų: į pieną dedama Propionibacterium shermanii kultūra. Jos fermentuoja pieno rūgštį ir išskiria anglies dioksidą. Šis dujų burbulas kaupiasi sūrio masėje ir taip susiformuoja skylutės, dažnai vadinamos „akimis“.
Kiti sūriai, tokie kaip mocarela, čederis ar sūrio varškės grūdeliai, neturi šių specifinių bakterijų, todėl lieka visiškai vientisi. Įvairios šveicariško tipo sūrio rūšys – pavyzdžiui, Maasdamo ar Jarlsbergo – taip pat naudoja šią bakteriją, tad jos irgi pasižymi akytumu.
Kokiems patiekalams tinka šveicariškas sūris
Dėl savo švelnaus skonio ir puikios tirpimo savybės šveicariškas sūris dera su daugybe patiekalų. Jis puikiai tinka karštiems sumuštiniams, apkepams, užkepėlėms, sultiniams ar net kiaušinių patiekalams. Šis sūris dažnai naudojamas fondiu ar kaip pagardas salotoms ir įvairiems užkandžiams.
- Pamėginkite jį lydyti ant mėsainių ar karštų sumuštinių.
- Įdėkite į apkepus ar gratinus, kur norisi švelnaus skonio ir tobulai tirpstančio sūrio sluoksnio.
- Derinkite su šviesiu vynu arba švelniu, salyklo skonio alumi – šie gėrimai išryškina natūralius šveicariško sūrio aromatus.
Kodėl šveicariškas sūris turi skylutes
Šio sūrio skylučių paaiškinimas slypi bakterijose, kurios fermentacijos metu gamina anglies dioksidą. Jos unikalios tuo, kad naudojamos tik šveicariško stiliaus sūrių gamyboje – joks kitas sūris nepasižymi skylutėmis dėl šios priežasties.
Visos sūrio rūšys, į kurias dedama Propionibacterium bakterijų, įgauna „akis“. Tuo tarpu sūris be skylių vadinamas „aklųjų šveicarišku sūriu“, ir tai laikoma gamybine klaida. Tokia išvaizda tarsi rodo, jog šis sūris nepasižymi būdingu skoniu ir tekstūra.
Ar galima rasti šveicariško sūrio be skylučių?
Teisingai pagamintas šveicariškas sūris visada turi skylutes. Jeigu jų nėra, tai ne visai tikras šveicariškas sūris ir jis nebus toks, kokią kokybę ir skonį žada pavadinimas.
Tad kitą kartą, kai aptarsite šveicariško sūrio unikalumą, galite drąsiai pasakyti – skylutės atsiranda būtent dėl specialių gamybos metu įdedamų bakterijų. Šis išskirtinumas šveicarišką sūrį daro ne tik skaniu, bet ir smagiai atrodančiu pasirinkimu jūsų stalui.
