Nors tai gali pasirodyti nejauku ar net gėdinga, šunų noras pauostyti žmogaus kirkšnies sritį yra visiškai normalus elgesys. Šunys pasaulį „skaito“ nosimi, todėl jiems tai – greitas būdas surinkti informaciją apie žmogų, su kuriuo susitiko.
Kodėl šunys uosto būtent kirkšnį?
Šunys yra smalsūs iš prigimties, o jų uoslė – pagrindinė priemonė suprasti aplinką, kitus gyvūnus ir žmones. Kai šuo uosto žmogų, jis renka kvapų „žinutes“ ir taip susidaro įspūdį: kas tai per asmuo, kokia jo būsena ar net kas neseniai vyko aplink.
Kirkšnies sritis šunį domina ne šiaip sau. Žmonių kūne yra prakaito liaukų, kurios išskiria cheminius signalus (feromonus), ypač pažastyse ir kirkšnyse. Šie kvapai gali perteikti daug informacijos, pavyzdžiui, apie žmogaus lytį, amžių, emocinę būseną ar fiziologinius pokyčius. O kirkšnis šuniui dažniausiai yra paprasčiausiai lengviausiai pasiekiama vieta.
Kas šuns uoslę daro tokia galinga?
Šunų kvapo suvokimas yra itin tikslus, nes jie turi specializuotas struktūras, padedančias „iššifruoti“ kvapus. Viena jų – papildoma kvapų analizės sistema gomurio srityje (dažnai minima kaip Jacobsono organas), kuri sustiprina gebėjimą atpažinti subtilius cheminius signalus.
Lyginant su žmogumi, šuns uoslė gali būti šimtus tūkstančių ar net milijonus kartų jautresnė. Be to, kai kurios veislės pasižymi ypač išvystyta uosle, todėl joms kvapų informacija yra dar aiškesnė ir „garsesnė“.
Ar šunys gali užuosti nėštumą ir sveikatos pokyčius?
Šunys paprastai neužuodžia „nėštumo“ kaip konkretaus dalyko, tačiau jie gali pastebėti, kad žmogaus kvapas pasikeitė. Hormonų svyravimai ir kiti organizmo pokyčiai keičia natūralų kūno kvapą, todėl šuo gali pradėti uostyti intensyviau arba ilgiau užsibūti ties ta vieta, kur kvapų signalai ryškiausi.
Panašūs kvapo pokyčiai gali vykti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ovuliacijos, menstruacijų, po gimdymo ar dėl įvairių fiziologinių būsenų. Taip pat yra mokslinių bandymų, kuriuose nagrinėjama, ar šunis įmanoma apmokyti atpažinti tam tikrus sveikatos sutrikimus ar būkles (pavyzdžiui, artėjančius priepuolius, gliukozės ar kraujospūdžio pokyčius, kai kurių vėžio formų požymius). Vis dėlto kasdieniame gyvenime šuns uostymas dažniau reiškia paprastą „informacijos rinkimą“, o ne konkrečią diagnozę.
Ar toks elgesys yra normalus?
Taip – tai natūralu. Šunims uostymas yra socialinio bendravimo dalis, panašiai kaip jiems įprastas vienas kito uostymas susitikimo metu. Kadangi šunys žmones laiko savo „socialinės grupės“ dalimi, jie gali bandyti sveikintis taip, kaip jiems suprantamiausia: per kvapą.
Kada uostymas gali reikšti problemą?
Dažniausiai – nieko blogo. Vis dėlto kartais intensyvus uostymas gali rodyti, kad šuo jaučiasi nesaugiai, patiria stresą arba bando „susiorientuoti“ nepažįstamoje situacijoje.
Dar viena dažna priežastis – išmoktas įprotis. Jei šuo daugybę kartų uostė svečius ar šeimininką ir niekas to nestabdė, jis gali suprasti, kad toks pasisveikinimas yra priimtinas. Tokiu atveju elgesį palaiko paprastas principas: jei šuo nepatiria ribų, jis kartoja tai, kas jam įdomu ir „atsiperka“ informacija.
Kaip atpratinti šunį uostyti kirkšnį?
Efektyviausia strategija – užkirsti kelią elgesiui dar prieš jam prasidedant ir pasiūlyti šuniui kitą, su uostymu nesuderinamą veiksmą. Šunims labai padeda kartojimas: kuo daugiau „repeticijų“ su teisingu scenarijumi, tuo greičiau formuojasi naujas įprotis.
Mokykite alternatyvaus elgesio
- Išmokykite šunį mandagiai pasisveikinti atsisėdant (komanda „sėdėk“).
- Pridėkite komandą „palik“, kad šuo suprastų, jog tam tikro veiksmo netęsime.
Valdykite situaciją dar prieš pasisveikinimą
- Jei šuo įsiaudrina sutinkant svečius, iš anksto duokite konkrečią užduotį (pavyzdžiui, nueiti į savo vietą ir ten palaukti).
- Svečių atėjimą „surepetuokite“: trumpi, kontroliuojami susitikimai su aiškiomis taisyklėmis padeda šuniui išmokti naują rutiną.
Nukreipkite dėmesį realiu laiku
- Pastebėję, kad šuo taikosi uosti, iškart nukreipkite jį į kitą veiksmą: atsisėsti, atsitraukti, eiti greta.
- Judėjimas taip pat padeda: jei situacija leidžia, žingsnis į šoną ar keli žingsniai pirmyn gali „nutraukti“ šuns planą priartėti.
Trumpai tariant, šunų uostymas kirkšnies srityje yra jų būdas greitai surinkti daug informacijos. Nors žmonėms tai nepatogu, tinkamai valdant situacijas ir mokant alternatyvaus elgesio, šį įprotį dažniausiai galima gerokai sumažinti arba visai panaikinti.
