Šuniui atsigulus pilvu prispaudus prie žemės, o galines kojas ištiesus atgal, vaizdas dažnai atrodo ir juokingas, ir labai mielas. Ši poza vadinama „sploot“ (kartais dar apibūdinama kaip „varlytė“) ir daugeliu atvejų yra visiškai normali. Visgi kartais ji gali sufleruoti ne tik apie atsipalaidavimą, bet ir apie sąnarių ar judamojo aparato problemas. Žemiau – kas tai per poza, kodėl šunys ją renkasi ir kada verta suklusti.
Kas yra sploot
Sploot – tai gulėjimo poza, kai šuns pilvas guli ant grindų ar žemės, o užpakalinės kojos yra ištiestos tiesiai atgal. Iš šono šuo gali priminti „išsitiesusią varlę“, todėl kartais ši laikysena taip ir vadinama. Nors terminas yra šnekamasis, pati poza – įprastas judesys šunų kūno kalboje.
Kodėl šunys splootina
Dažniausiai tai nėra „keistas įprotis“ ar blogas ženklas. Sploot paprastai reiškia, kad šuniui patogu. Tačiau skirtingiems šunims priežastys gali skirtis – nuo paprasto tempimo iki bandymo sumažinti diskomfortą.
Norėdami pasitempti ir atsipalaiduoti
<pŠi poza veikia kaip tempimo pratimas: gali sumažinti įtampą apatinėje nugaros dalyje, klubuose ir užpakalinėse kojose. Splootinti dažniau pavyksta lankstesniems šunims, todėl šuniukai ir jauni šunys tai daro lengviau. Vis dėlto kartais taip guli ir vyresni – ypač jei jiems tai patogi atsipalaidavimo poza.
Norėdami atvėsti
Šunys prakaituoja minimaliai, todėl kūno vėsinimas jiems dažnai susijęs su alsavimu ir šilumos perdavimu per kūno paviršių. Atsigulęs sploot pozoje šuo priglaudžia didesnį pilvo plotą prie vėsesnio paviršiaus ir taip gali greičiau atiduoti šilumą. Dėl to jie neretai renkasi vėsias plyteles, medines grindis ar pavėsį žolėje.
Dėl kūno sandaros (ypač trumpų kojų)
Kai kuriems šunims ši poza tiesiog anatomiškai „patogesnė“. Trumpakojai ar kompaktiško sudėjimo šunys dažnai turi judrumą, leidžiantį lengviau ištiesti užpakalines kojas atgal. Visgi tai nereiškia, kad visi tokio tipo šunys būtinai splootins – vieni labiau mėgsta kitokius tempimus.
Dėl klubo sąnario displazijos
Rečiau sploot gali būti susijęs su sąnarių problemomis, pavyzdžiui, klubo sąnario displazija (kai klubo sąnarys formuojasi netaisyklingai, o judesys tampa mažiau stabilus ir gali kelti skausmą). Jei sploot atsiranda dėl šios problemos, paprastai matomi ir kiti požymiai, pavyzdžiui:
- „zuikio šuoliukais“ primenantis bėgimas (abi kojos tarsi juda kartu),
- stingesnė eisena,
- nenoras žaisti, bėgioti ar lipti laiptais.
Klubo displazija dažniau pasitaiko stambesniems šunims. Gydymo planas priklauso nuo sunkumo ir gali apimti svorio kontrolę, kineziterapiją, papildus, vaistus ar chirurgiją.
Dėl artrito (ypač jei tai naujas elgesys vyresniame amžiuje)
Jei vyresnis šuo niekada taip negulėjo, o dabar staiga pradėjo splootinti, verta į tai pažvelgti atidžiau. Kartais taip šuo bando rasti laikyseną, kuri laikinai sumažina sąnarių diskomfortą. Artritas – dažnas vyresnių šunų sutrikimas, kai dėl kremzlės nusidėvėjimo ir audinių pakitimų sąnariai tampa skausmingi, o judėjimas – sunkesnis.
Į galimą skausmą gali rodyti ir kiti signalai:
- sunkiau atsikelia po miego ar snaudulio,
- mažiau noro eiti pasivaikščioti ar žaisti,
- šlubavimas, bendras sustingimas,
- dirglumas, nenoras būti liečiamam.
Ar sploot šuniui saugu
Dažniausiai – taip. Daugeliui šunų sploot yra nepavojinga, neskausminga poza, susijusi su komfortu, tempimu ar vėsinimusi. Tačiau svarbu prisiminti, kad šunys skiriasi: vienam tai malonus „tempimo pratimas“, o kitam gali būti nepatogu dėl sąnarių, raumenų įtampos ar traumų.
Kada verta sunerimti
Sploot paprastai nekelia rūpesčių, bet į veterinarą verta kreiptis, jei pastebite bent vieną iš šių situacijų:
- vyresnis šuo pradėjo splootinti pirmą kartą gyvenime,
- šuo sunkiai atsikelia, atrodo sustingęs ar šlubuoja,
- matyti aiškūs skausmo požymiai, nenoras judėti ar žaisti,
- šuo atrodo perkaitęs (labai stipriai alsuoja, vangus, ieško šalčio) ir poza kartojasi kartu su kitais perkaitimo signalais,
- sploot atsirado po traumos ar staiga pasikeitus judėjimui.
Trumpai tariant: jei sploot buvo įprastas ir šuo jaučiasi gerai, greičiausiai tai tiesiog patogus būdas pagulėti. Jei poza nauja, lydima skausmo ar judėjimo pokyčių, geriau išsiaiškinti priežastį anksčiau, nei problema sustiprėja.
