Daugelis šunų kartais pakramto žolę – kieme ar pasivaikščiojimo metu. Dažniausiai tai yra visiškai įprastas elgesys, tačiau kartais jis gali signalizuoti apie mitybos spragas, nuobodulį ar skrandžio diskomfortą. Žemiau – aiškiausios priežastys, kodėl taip nutinka, taip pat kada verta sunerimti ir kaip šį įprotį švelniai koreguoti.
Kodėl šunys ėda žolę?
Šunys nėra žolėdžiai kaip karvės ar avys, tačiau jie taip pat nėra vien tik mėsėdžiai. Šiuolaikiniai šunys prisitaikė prie mišrios mitybos, todėl augalinės kilmės kąsneliai jiems nėra „keistenybė“. Vis dėlto vieno universalaus atsakymo nėra – skirtingi šunys žolę kanda dėl skirtingų priežasčių.
1. Instinktas ir paveldėtas elgesys
Šunų protėviai maitinosi tuo, kas buvo pasiekiama, įskaitant augalus. Be to, grobio gyvūnai dažnai būdavo žolėdžiai – taip šunys netiesiogiai gaudavo ir augalinio turinio. Todėl žolės ragavimas gali būti tiesiog instinktyvus, „į DNR įrašytas“ elgesys.
2. Nuobodulys ir įprotis griebti „ne maistą“
Kai kurie šunys kramto žolę ne iš alkio, o todėl, kad jiems trūksta veiklos. Polinkis ėsti ne maistui priskiriamus dalykus kartais siejamas su vadinamuoju pica tipo elgesiu, tačiau šunims tai neretai tėra nuobodulio ženklas. Daugeliui padeda daugiau judėjimo, žaidimų ir protinės veiklos.
Jus gali sudominti
3. Tiesiog patinka skonis ar tekstūra
Kartais viskas paprasta: šuo mėgsta žolę. Ypač viliojančia gali būti šviežia, minkšta pavasarinė žolė – ji gali atrodyti „skanesnė“ ir lengviau kramtoma.
4. Trūksta skaidulų
Jei žolė valgoma dažnai arba gausiai, verta peržvelgti racioną. Šuo gali instinktyviai ieškoti „šiurkštesnio“ maisto, kai mityboje stinga skaidulų. Skaidulos padeda virškinimui ir reguliariam tuštinimuisi.
5. Galimas vitaminų ar mineralų disbalansas
Nuolatinis žolės valgymas kartais siejamas su maistinių medžiagų stoka. Tai mažiau tikėtina, jei šuo šeriamas kokybišku, subalansuotu maistu, bet jei įprotis staiga sustiprėjo (ypač pakeitus pašarą), verta pasitarti su veterinaru ir įvertinti šėrimo kiekį bei sudėtį.
6. Bandymas nuraminti skrandį
Kai kuriems šunims žolė veikia tarsi „natūrali“ pagalba, kai pilvą raižo diskomfortas. Pavyzdžiui, kai skrandis tuščias, gali kauptis tulžis, kuri dirgina. Kartais po intensyvaus žolės ėdimo šuo gali vemti ir vėliau atrodyti lyg palengvėjęs. Vis dėlto taip nutinka ne visiems – dalis šunų suėda žolę ir nevemia.
7. Troškulys ir vandens paieška
Žolėje yra daug vandens, o ryte ar vakare ant jos dar laikosi rasa. Jei šuo žolę kramto būtent tokiu metu arba dažniau karštomis dienomis, priežastis gali būti paprasta – jam trūksta skysčių. Įsitikinkite, kad šuo visada turi šviežio vandens tiek namuose, tiek kieme.
Ar žolė gali pakenkti šuniui?
Pavieniai žolės kąsniai dažniausiai nekenkia. Tačiau rizika atsiranda dėl aplinkos veiksnių:
- Cheminės medžiagos vejoje. Kai kurios vejos būna purškiamos priemonėmis nuo kenkėjų ar piktžolių, kurios šuniui gali būti toksiškos.
- Parazitai. Net ir „švariame“ kieme šuo, kramtydamas žolę, gali netyčia praryti parazitų kiaušinėlių ar kitų nešvarumų, ypač jei aplink palikta kitų gyvūnų išmatų.
Kaip atpratinti šunį ėsti žolę?
Jei norite šį įprotį sumažinti, dažniausiai geriausiai veikia elgesio valdymas, alternatyvios veiklos ir nuoseklus nukreipimas.
Kontroliuokite laiką prie žolės
Kai šuo išėjęs į lauką iškart ima „ganytis“, padeda paprastas ribojimas: laikykite šunį su pavadėliu ir neleiskite jam užsibūti vienoje vietoje, kur jis pradeda kramtyti. Kai šuo atsitraukia nuo žolės, paskatinkite jį skanėstu ar pagyrimu, kad pasirinktų kitą elgesį.
Prižiūrėkite pasivaikščiojimus ir „tualeto“ pertraukas
Jei žolės ėdimas tapo nuolatiniu, prižiūrėkite trumpas išėjimo pertraukas taip pat, kaip ir pasivaikščiojimus: pavadėlis, stebėjimas, švelnus nukreipimas. Tai suteikia daugiau progų pastebėti įprotį, sustabdyti jį laiku ir apdovanoti už ramų elgesį be žolės.
Užimkite šunį kieme
Jei šuo ilgai būna lauke ir nuolat randa laiko užkandžiauti žole, pasiūlykite jam veiklos. Gerai veikia dėlionės tipo šėryklos ar kvapo žaidimai, į kuriuos galima paslėpti dalį sauso pašaro ar kitų šuniui saugių skanėstų. Tokia veikla iškrauna energiją, užima protą ir sumažina norą „užkandžiauti“ iš vejos.
Kada verta sunerimti?
Jei žolės valgymas staiga suintensyvėjo, šuo atrodo apsnūdęs, jam pasikeitė apetitas, tuštinimasis ar atsirado pasikartojantis vėmimas, protingiausia pasitarti su veterinaru. Tai padės atmesti virškinimo ar mitybos problemas ir parinkti tinkamiausią sprendimą.
