Jei pastaruoju metu keliavote lėktuvu, galbūt atkreipėte dėmesį į neįprastus oro uosto išėjimus: skaidrius „tunelius“ su keliomis iš eilės esančiomis stiklinėmis durimis, kurios atsidaro ir užsidaro jums einant. Iš pirmo žvilgsnio jos primena mokslinę fantastiką ar papildomą patikros zoną, o kai kuriems keleiviams net sukelia klausimą: ar tik čia negalima įstrigti?
- 1.Kas tai per durys ir kaip jos vadinamos
- 2.Kodėl oro uostuose apskritai reikia tokio tipo išėjimo
- 3.Kaip šios durys didina saugumą
- 4.Ar galima „praslysti“ atgal, jei labai nori pasitikti artimą prie vartų
- 5.Kodėl oro uostai pereina prie tokių išėjimų: ne vien tik saugumas
- 6.Ar tai nauja tendencija
- 7.Ar įmanoma įstrigti tarp durų
- 8.Ką verta prisiminti keliaujant
Iš tiesų tokie daugiasluoksniai išėjimai oro uostuose atsiranda ne dėl dizaino. Tai sprendimas, kuris vienu metu didina saugumą, padeda valdyti srautus ir gali sumažinti poreikį nuolat laikyti darbuotojus prie išėjimo.
Kas tai per durys ir kaip jos vadinamos
Daugelyje oro uostų šios konstrukcijos vadinamos automatizuotomis išėjimo juostomis (automatizuotais išėjimo koridoriais). Paprastai tai yra siauras perėjimas su keliais durų komplektais ir jutikliais, kurie fiksuoja žmogaus judėjimą bei valdo durų atsidarymą.
Pagrindinė idėja paprasta: keleiviai gali pereiti iš saugios (patikrintos) zonos į viešą terminalo dalį, bet iš viešos pusės grįžti atgal – ne.
Kodėl oro uostuose apskritai reikia tokio tipo išėjimo
Oro uostai privalo aiškiai atskirti dvi erdves:
Jus gali sudominti
- Saugią (sterilią) zoną – ten patenka tik patikrinti keleiviai (po saugumo patikros, prie vartų).
- Viešą zoną – į ją gali patekti visi: atvykstantys, pasitinkantys, darbuotojai, lankytojai.
Problema atsiranda ten, kur keleiviai išeina iš saugios zonos: būtina užtikrinti, kad niekas iš viešos pusės nepatektų „prieš srovę“ atgal į patikrintą erdvę. Būtent tam ir skirtos automatizuotos išėjimo juostos.
Kaip šios durys didina saugumą
Kelių durų sistema veikia kaip vienkryptis „filtras“. Jutikliai stebi, kurioje perėjimo vietoje yra žmogus ir į kurią pusę jis juda. Jei asmuo bando apsisukti ir eiti atgal į saugią zoną, sistema sureaguoja: durys saugios zonos pusėje užsidaro, o viešos pusės durys paliekamos atviros, kad žmogus galėtų išeiti į terminalą.
Tokiu būdu sukuriamas fizinis barjeras ir sumažinama tikimybė, kad kas nors be leidimo pateks į patikrintą zoną.
Ar galima „praslysti“ atgal, jei labai nori pasitikti artimą prie vartų
Trumpai – praktiškai ne. Tokie išėjimai reguliariai testuojami, o reali praktika rodo, kad jie sukurti būtent tam, kad neleisti judėti priešinga kryptimi. Net jei žmogus bandytų „apeiti“ sistemą, durys ir jutikliai yra sukalibruoti fiksuoti tokį elgesį.
Jei norite pasitikti artimą, įprastai tenka tai daryti viešoje terminalo dalyje, o ne prie vartų, kurie yra saugioje zonoje.
Kodėl oro uostai pereina prie tokių išėjimų: ne vien tik saugumas
Nors saugumas yra pagrindinė priežastis, yra ir labai praktinių argumentų, kodėl vis daugiau oro uostų keičia senus išėjimus į automatizuotus.
Mažesnis poreikis nuolatiniam personalui
Tradiciniai išėjimai neretai reikalauja, kad prie jų budėtų saugumo darbuotojas, kuris stebėtų, ar niekas neina neteisinga kryptimi. Automatizavus procesą, mažėja nuolatinio budėjimo poreikis, o tai ilgainiui gali sumažinti kaštus.
Efektyvesnis erdvės panaudojimas
Senesnės technologijos kartais užimdavo gerokai daugiau vietos. Naujesni automatizuoti koridoriai gali būti kompaktiškesni, todėl atlaisvinta erdvė panaudojama keleivių eilėms piko metu ar patogesniam judėjimui terminale.
Ar tai nauja tendencija
Tokio tipo daugiasluoksniai išėjimai nėra visiškai naujas išradimas – jie naudojami jau ne vienerius metus. Visgi pastaruoju metu jų diegimas spartėja, nes sprendimas laikomas pakankamai efektyviu, o kaina (nors produktas gana specifinis) dažnai vertinama kaip pagrįsta, palyginti su nauda saugumui ir operacijų valdymui.
Ar įmanoma įstrigti tarp durų
Dažniausia keleivių baimė – kad durys užsidarys ir žmogus liks „užrakintas“ stiklinėje atkarpoje. Praktikoje sistema suprojektuota taip, kad žmonės nebūtų įkalinami: jei kas nors pradeda judėti neteisinga kryptimi, užsidaro durys saugios zonos pusėje, o išėjimas į viešą pusę išlieka prieinamas.
Be to, tokiose juostose dažnai būna garsiniai pranešimai, kurie nurodo, ką daryti, jei žmogus pasimetė ar bando eiti ne ta kryptimi. Taip pat gali būti siunčiami pranešimai oro uosto operacijų centrui, kad darbuotojai galėtų stebėti situaciją ir prireikus sureaguoti.
O jei įvyktų labai reta situacija, kai sistema visiškai nustotų veikti, oro uostai paprastai turi procedūras, kaip laikinai pereiti prie rankiniu būdu prižiūrimo išėjimo.
Ką verta prisiminti keliaujant
- Stikliniai koridoriai su keliomis durų poromis skirti užtikrinti vienkryptį judėjimą iš saugios zonos į viešą.
- Jutikliai seka judėjimą ir neleidžia grįžti atgal į patikrintą erdvę.
- Automatizacija dažnai reiškia mažiau išėjimų, kuriuos reikia nuolat prižiūrėti darbuotojams, ir geresnį terminalo erdvės panaudojimą.
- Įprastai sistema sukurta taip, kad keleiviai neliktų „įkalinti“ tarp durų.
