Jei esate kada nors lėktuve užsnūdę, galvą atremę į langą, jūs ne vieni. Tai atrodo patogu, ypač ilgesnio skrydžio metu. Vis dėlto higienos požiūriu tai gali būti viena prasčiausių vietų prisnūsti, nes lango rėmas ir šalia esančios detalės neretai tampa vietomis, kur kaupiasi įvairūs mikroorganizmai.
Kodėl neverta remti galvos į lėktuvo langą
Pagrindinė priežastis paprasta: lango zona yra dažnai liečiama. Keleiviai (įskaitant vaikus) neretai paliečia langą, užuolaidėlę ar rėmą rankomis, atsiremia, braukia pirštais. Dėl to ant šių paviršių gali likti ne tik nešvarumų, bet ir mikrobų.
Mikrobiologijos požiūriu tokios vietos priskiriamos „dažnai liečiamiems paviršiams“. Tokiuose taškuose mikrobai perduodami lengviau, nes kontaktas su skirtingų žmonių rankomis kartojasi daug kartų per dieną. Svarbu ir tai, kad ne visi lėktuvo paviršiai tarp skrydžių valomi vienodai kruopščiai.
Kokie mikrobai gali būti ant lango rėmo ir užuolaidėlės
Lango rėmas, užuolaidėlė ir greta esantys paviršiai gali „surinkti“ įvairius mikroorganizmus. Tarp galimų – Staphylococcus aureus (stafilokokas), kuris kai kuriems žmonėms natūraliai aptinkamas ant odos, taip pat A tipo gripo virusai ir kiti virusai, galintys išlikti ant paviršių kelias valandas.
Dar viena rizika – meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), kuris ant kietų, neporėtų paviršių (tokių, kurie neįgeria skysčių) gali išsilaikyti ilgiau, net maždaug savaitę. Ne porėta medžiaga svarbi tuo, kad mikrobai nuo jos gali lengviau patekti ant odos, o vėliau – ir ant veido, jei liečiate akis, nosį ar burną.
Ar tikrai nuo to galima susirgti
Vien kontaktas su nešvariu paviršiumi dar nereiškia, kad būtinai susirgsite. Rizika priklauso nuo kelių dalykų: kokio tipo mikrobai pateko ant odos, kiek jų buvo, kokia jūsų imuninės sistemos būklė ir ar oda nepažeista.
Dažnai problema prasideda tada, kai po kontakto su paviršiais netyčia paliečiamas veidas. Jei mikrobai nuo rankų patenka į akis, nosį ar burną, užsikrėtimo tikimybė išauga. Kita dažna kryptis – virškinamojo trakto infekcijos: kai kurie virusai (pavyzdžiui, norovirusas) ar bakterijos, susijusios su apsinuodijimu maistu, gali būti perduodami per rankas, ypač jei prieš valgį jos nenusiplaunamos.
Kaip dažnai iš tikrųjų valomi lėktuvų paviršiai
Valymo dažnis ir kruopštumas daugiausia priklauso nuo konkrečios avialinijos tvarkos, nes nėra vieno universalaus tarptautinio standarto, kuris tiksliai nurodytų, kaip dažnai privaloma dezinfekuoti visus salono paviršius.
Praktikoje dažniausiai taikomi keli valymo lygiai:
- Greitas valymas tarp skrydžių – paviršiai perbraukiami, kad salonas būtų tvarkingas kitam reisui. Idealiu atveju naudojamos dezinfekcinės priemonės, tačiau laiko tam paprastai būna nedaug.
- Naktinis valymas – kruopštesnis tvarkymas po dienos skrydžių. Kartais gali būti naudojamos papildomos technologijos, skirtos geresniam dezinfekcijos padengimui.
- Giluminis valymas – retesnis, bet intensyvus procesas, kai nuodugniai dezinfekuojamos sunkiau pasiekiamos vietos, o kai kurios salono dalys gali būti išardomos. Tokio tipo valymas gali būti atliekamas pagal grafiką arba po incidentų, dėl kurių salonas tampa nehigieniškas.
Ką tai reiškia keleiviui? Jei skrendate dienos pabaigoje, tikimybė, kad jūsų sėdėjimo zonoje „likę“ ankstesnių keleivių mikrobų, gali būti didesnė.
Ne tik langas: įpročiai, kurie lėktuve dažnai kenkia higienai
Lango rėmas nėra vienintelė vieta, kurioje verta elgtis atsargiau. Tyrimuose, kuriuose buvo tiriami dažnai liečiami paviršiai skrydžių metu, aptikta įvairių mikroorganizmų (įskaitant E. coli, stafilokokus ir pelėsį) ant stalelių, sėdynių kišenių bei kitų zonų. Dėl to kai kuriuos įpročius verta pakeisti.
Valgymas ar daiktų dėjimas ant staliuko jo nenuvalius
Staliukai naudojami viskam: maistui, telefonui, žaislams, kartais net kaip atrama galvai. Tai viena labiausiai apkrautų vietų, kurioje gali likti ir mikrobų, ir maisto likučių, suteikiančių bakterijoms palankią terpę. Prieš naudojant staliuką verta jį nuvalyti dezinfekuojančia servetėle, o prieš valgį pasirūpinti rankų švara.
Vonios kriauklės rankenų ir durų rankenų lietimas plikomis rankomis
Lėktuvo tualetas – mažas, intensyviai naudojamas plotas, todėl čia mikrobai plinta lengviau. Jei įmanoma, rankenoms ar durų detalėms liesti patogiau naudoti popierinį rankšluostį kaip barjerą. Grįžus į vietą pravartu dar kartą nusivalyti rankas dezinfekantu.
Daiktų laikymas sėdynės kišenėje
Sėdynės kišenė dažnai tampa vieta, kur keleiviai sudeda įvairius daiktus, įskaitant tokius, kurių ten geriau nelaikyti. Kišenės medžiaga taip pat ne visada palanki švarai palaikyti, o kontaktas su nešvarumais gali būti nepastebimas. Saugiau knygą, ausines, užkandžius ar smulkmenas laikyti savo rankiniame bagaže.
Praktiški būdai sumažinti riziką skrydžio metu
- Neatsiremkite veidu į lango rėmą – jei norisi miegoti, geriau naudokite kaklo pagalvėlę ar minkštą gobtuvo/šaliko sluoksnį kaip barjerą.
- Nuvalykite dažniausiai liečiamas vietas – staliuką, porankius, diržo sagtį, lango užuolaidėlės kraštą, jei ją reguliuojate.
- Prieš valgį – rankų higiena – nusiplaukite rankas arba naudokite rankų dezinfekantą, ypač jei lietėte bendrus paviršius.
- Venkite liesti veidą – tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti mikrobų patekimą į akis, nosį ar burną.
