Hamburgeris – ne tik populiarus užkandis, bet ir patiekalas, turintis intriguojančią, daugybę ginčų kelią istoriją. Nepaisant daugelio nuomonių apie jo kilmę, šio gardaus sumuštinio atsiradimas apgaubtas paslapties.
Kaip atsirado hamburgerys pavadinimas?
Nenuostabu, kad daugelis klausia: kodėl hamburgeris vadinasi būtent taip, jei jame nėra kumpio? Atsakymas slypi vardo kilmėje. Manoma, kad pavadinimas kilo nuo Hamburgo miesto Vokietijoje. 18–19 amžiuje, kai europiečiai masiškai kėlėsi į kitas šalis, kartu jie atsivežė ir savo mėgstamus patiekalus. Vienas tokių – Hamburg steak: maltos jautienos bifšteksas su svogūnais, kiaušiniais ir džiūvėsėliais, pagardintas švelniais prieskoniais.
Po kiek laiko šis bifšteksas ėmė trumpėti iki „Hamburg“, o tuomet, kai mėsos paplotėlį įdėjo tarp duonos riekių, jis tapo „hamburgeriu“. Yra šaltinių, teigiančių, kad šis žodis pirmąkart pasirodė valgiaraštyje dar 1873 metais kaip „hamburger steak“. Galiausiai, ilgainiui žmonės pavadinimą dar labiau sutrumpino iki mums įprasto „burgerio“.
Kas pirmasis pagamino hamburgerį?
Debatai dėl tikrojo hamburgerio išradėjo vis dar verda. Vieni tvirtina, kad pirmieji didelį mėsos paplotėlį tarp duonos riekelių įdėjo du broliai, dalyvavę mugėje mieste, įvardintame Hamburgu. Kiti pasakoja apie jaunuolį, kuris pardavinėjo mėsos kukulius tarp duonos aštuonioliktame amžiuje. Yra versijų ir apie patiekalą, pradėtą gaminti šiek tiek vėliau kitur. Tai rodo, kad daugybė žmonių prisidėjo prie hamburgerio atsiradimo, ir tikrai sunku nurodyti vienintelį „autorių“.
Prie hamburgerio avangardo prisidėjo daugybė imigrantų, kurie persikėlė į naujas šalis, atsinešė savo kulinarines tradicijas ir taip išplėtojo šio patiekalo populiarumą. Šiandien hamburgeriai jau tapo neatsiejama vakarietiškos virtuvės dalimi, kurią mėgsta daugelis skirtingų šalių gyventojų.
Koks skirtumas tarp jautienos burgerio ir hamburgerio?
Šiuo klausimu vyrauja tam tikra painiava. Iš tikrųjų skirtumo nėra – hamburgeriu vadinamas bet koks iš maltos jautienos pagamintas paplotėlis, patiekiamas bandelėje ar tarp duonos. Nors terminas „ham“ reiškia kumpį, į hamburgerio sudėtį jo niekada nebuvo įtraukta. Pavadinime atsispindi Hamburgo miesto įtaka, nes iš ten atkeliavęs bifšteksas tapo šiuolaikinio burgerio prototipu.
Kodėl burgeris nelaikomas paprastu sumuštiniu?
Tarp mėgėjų seniai vyksta ginčai – ar burgeris paprasčiausiai yra sumuštinis? Iš pažiūros atrodo, kad panašumų daug: ir sumuštinis, ir burgeris – tai mėsos įdaras tarp duonos. Tačiau esama esminių skirtumų.
Kai kalbama apie paprastą sumuštinį, tradiciškai pasirenkamos kelios riekelės duonos, tarp kurių dedamas įvairus įdaras. Tuo tarpu burgeris neįsivaizduojamas be apvalios bandelės ir vieno ar kelių keptų, maltų paplotėlių. Šis apvalumas bei specifinės bandelės naudojimas ir yra tai, kas išskiria burgerį. Nors abu patiekalai gimė iš poreikio valgyti greitai ir patogiai, šiandieniniuose burgeriuose svarbiausias yra ne duona, o specialiai keptas maltos mėsos pyragėlis.
Patiekalas, suvienijęs pasaulį
Net jei ginčai dėl tikrojo išradėjo niekada nesibaigs, akivaizdu viena – hamburgeris tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Įvairiose šalyse jis užima garbingą vietą tiek greitojo maisto restoranuose, tiek namų virtuvėse. Nesvarbu, kaip jį mėgstate: su traškiomis bulvytėmis, mėgstamu padažu ar keptą pagal savo skonį – hamburgeris išlieka visų mėgstamas pasirinkimas.
