Mėnulį dažnai priimame kaip savaime suprantamą dalyką: jis tiesiog kasnakt kabo danguje ir tiek. Tačiau kartais jis atrodo įspūdingiau nei įprastai – ryškus pjautuvas, tobulai apvalus pilnaties diskas. O kartais nutinka dar keistesnis vaizdas: mėnulis įgauna tamsiai rausvą, vario ar plytų atspalvį. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kažkoks pranašystės ženklas, bet iš tiesų už „kraujo mėnulio“ slepiasi aiškus ir visai nebauginantis paaiškinimas.
Kas yra kraujo mėnulis
Kraujo mėnuliu vadinamas mėnulis, kuris visiško Mėnulio užtemimo metu atrodo paraudęs. Tai nutinka tik tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja beveik viena linija, o Mėnulis atsiduria giliausioje Žemės šešėlio dalyje.
Kitaip tariant, mėnulis raudonas nebūna „šiaip sau“ – toks vaizdas susijęs būtent su visišku Mėnulio užtemimu.
Kada mėnulis tampa raudonas
Raudonas atspalvis pasirodo tada, kai Mėnulis yra visiškai Žemės šešėlyje. Ši būsena trunka ne visada vienodai: kartais visiškas užtemimas tęsiasi daugiau nei valandą, o kartais – tik kelias minutes.
Tokie užtemimai nėra kasdienybė. Vidutiniškai per metus įvyksta maždaug nuo vieno iki trijų visiškų Mėnulio užtemimų, tačiau pasitaiko ir metų, kai jų nebūna visai.
Kodėl per užtemimą mėnulis parausta
Iš pirmo žvilgsnio logiška manyti, kad Žemė turėtų tiesiog „užstoti“ Saulės šviesą, todėl Mėnulis šešėlyje turėtų pranykti ar pajuoduoti. Tačiau svarbiausias veikėjas čia yra Žemės atmosfera.
Atmosfera gali laužti šviesą, t. y. šiek tiek pakeisti jos kryptį. Visiško Mėnulio užtemimo metu dalis Saulės šviesos, kuri keliauja per atmosferą ties Žemės pakraščiu (ten, kur tuo metu vyksta saulėtekiai ir saulėlydžiai), yra „nukreipiama“ į Žemės šešėlį. Mėnulis užtemimo metu yra tamsiausioje šešėlio zonoje, vadinamoje umbra.
Dar vienas svarbus dalykas: Saulės šviesa sudaryta iš skirtingų spalvų bangų. Trumpesnės, melsvos bangos atmosferoje lengvai išsisklaido, o ilgesnės, raudonos ir oranžinės – prasiskverbia toliau. Todėl į Žemės šešėlį dažniau „prasimuša“ būtent šiltesni atspalviai. Kai ši rausvai oranžinė šviesa pasiekia Mėnulį umbroje, jis ir atrodo paraudęs.
Kokia iš tikrųjų būna „kraujo“ spalva
Nors pavadinimas skamba dramatiškai, mėnulis per visišką užtemimą dažnai atrodo labiau tamsiai oranžinis ar varinis, o ne ryškiai raudonas. Atspalvis kiekvieną kartą gali skirtis, nes Žemės atmosfera nėra identiška kiekvieno užtemimo metu.
Spalvą gali keisti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui:
- debesuotumas ir drėgmės kiekis ore,
- oro tarša,
- dulkės ir smulkios dalelės atmosferoje,
- vulkanų išmetamos dalelės po išsiveržimų.
Kada bus kitas kraujo mėnulis
2025 m. rugsėjo 7 d. įvyks visiškas Mėnulio užtemimas (kraujo mėnulis), tačiau jis bus matomas daugiausia Azijoje, Australijoje ir dalyje Europos bei Afrikos regionų.
Kitas visiškas Mėnulio užtemimas, numatomas 2026 m. kovo 3 d. Po to kito panašaus reiškinio teks laukti ilgiau – iki 2029 m. birželio 26 d.
Praktiškas patarimas: kadangi kartais visiškas užtemimas trunka labai trumpai, verta iš anksto pasitikrinti tikslias maksimumo minutes ir būti lauke būtent tuo metu.
Kaip pamatyti kraujo mėnulį
Speciali įranga paprastai nereikalinga – kraujo mėnulį galima stebėti plika akimi. Didžiausia kliūtis dažniausiai yra oras, ypač debesys.
Jei užtemimas trunka ilgiau, šansų daugiau: net ir neidealiai giedrą naktį kartais užtenka sulaukti, kol debesys trumpam prasisklaidys ties mėnuliu.
Kas yra „kirmėlių mėnulis“ ir kaip jis susijęs su pavasariu
„Kirmėlių mėnulis“ – tai ne atskiras astronominis reiškinys, o tradicinis pavadinimas kovo mėnesio pilnačiai. Jis siejamas su pavasarėjančiu oru: šylant temperatūrai ir minkštėjant dirvai, po lietų vėl suaktyvėja sliekai ir kiti dirvos gyviai.
Taip gali sutapti, kad kovo pilnatis tuo pačiu yra ir užtemimo pilnatis – būtent tada vienu metu turime ir „kirmėlių mėnulį“, ir kraujo mėnulį.
Ar po Mėnulio užtemimo būna ir Saulės užtemimas
Užtemimai dažnai pasitaiko poromis: praėjus kelioms savaitėms iki arba po Mėnulio užtemimo gali įvykti dalinis Saulės užtemimas. Taip yra todėl, kad abu reiškiniai susiję su panašiu dangaus kūnų išsidėstymu, tik skiriasi, kuris objektas ką užstoja.










