Vasariškos naktys dažnai neatsiejamos nuo garsaus vabzdžių skleidžiamo triukšmo. Nors šie maži padarėliai atrodo nepastebimi, jų garsai gali išgąsdinti ar net trukdyti užmigti. Daugelis nustemba, kaip tokie smulkūs vabzdžiai gali skleisti taip stipriai girdimus garsus.
Kokie vabzdžiai kelia didžiausią triukšmą
Daugiausia vasaros naktimis girdimų garsų skleidžia cikados, žiogai ir spragšiai. Jų čirškimas gali sukelti įvairius jausmus – vieniems jis ramina, kitiems erzina, o kartais tampa ir nemigos priežastimi. Svarbu suprasti, kodėl šie vabzdžiai skleidžia tokias garsias melodijas ir kaip jiems tai pavyksta savo dydžio sąskaita.
Kodėl vabzdžiai skleidžia garsus
Vabzdžių melodijos dažniausiai siejamos su dauginimusi. Sukeldami stiprų garsą, jie gali pritraukti porą, atbaidyti varžovus ar net įspėti apie pavojų. Kadangi norint pasiekti kitus vabzdžius reikia būti gerai girdimiems, šios rūšys evoliucionavo būdais, leidžiančiais garsą skleisti pakankamai stipriai net ir iš toli.
Kaip žiogai skleidžia garsus
Žiogai, nors ir nedideli, pasižymi ganėtinai galingu čirškimu. Įdomu tai, kad tik patinai yra šio koncerto atlikėjai. Muzikavimui jie naudoja įdomią techniką – trina priekinius sparnelius vieną į kitą. Šis procesas vadinamas striduliacija. Žiogų sparnų sandara leidžia ne tik sukurti garsą, bet tą garsą ir sustiprinti bei išsklaidyti.
- Patinai kuria skirtingus „dainų” tipus: nutolusios patelės viliojamos stipriu „kvietimo” skambesiu.
- Artėjant patelėms, garsai tampa minkštesni ir švelnesni, siekiant jas privilioti.
- Konkurentai patinai nuvejami aštresniais garsais, kurie padeda apsaugoti teritoriją.
Spragšių garsų paslaptys
Spragšiai, kaip ir žiogai, garsus skleidžia tik patinai. Jie taip pat naudoja sparnų trynimą. Jų muzika žymi, jog patinas yra pasirengęs ieškoti poros ar atbaidyti kitus konkurentus. Dažniausiai spragšio garsai primena pulsuojančius ar zvimbiančius virpesius.
Cikadų garsinimo ypatybės
Cikadų skleidžiami garsai pasižymi unikalia technologija. Užuot naudoję sparnus kaip žiogai ar spragšiai, šie vabzdžiai šią funkciją atlieka specialių pilvo srityje esančių tymbalų pagalba. Tik patinai sugeba tai atlikti, jų garsai ne tik vilioja pateles, bet kartais padeda atstumti kitus patinus, kartais – įspėti apie grėsmę.
Cikados ypač garsios tarp šių vabzdžių – jų signalai turi pasiekti kitus medžius, todėl garsas sklinda labai toli ir stipriai. Beje, patys vabzdžiai gali apsaugoti savo klausą – cikados eardrumai yra visai šalia garsą skleidžiančių tymbalų, tačiau, skleisdamas garsą, vabzdys geba juos užsiverti.
Kodėl vabzdžių garsai tokie intensyvūs
Nors vabzdžiai maži, jų skleidžiamas garsas mūsų ausims atrodo labai ryškus dėl tam tikrų dažnių. Aukštesni spragšių garsai mums asocijuojasi su zvimbimu, o žiogų žemesnis ir švaresnis tonas primena muzikinį čiulbėjimą. Visa tai susiję su tuo, kaip žmogaus klausa reaguoja į skirtingus garso dažnius.
Vabzdžiai vasaros vakarais tampa nuolatiniu gamtos orkestro dalimi. Jų muzika – ne tik būdas susikalbėti, bet ir svarbi prisitaikymo dalis, leidžianti išgyventi konkurencingoje aplinkoje.
