Šventinis laikotarpis dažnai atskleidžia tikrąją žmogiškumo esmę – dalintis gerumu su kitais. Šios istorijos primena, kad dovanų džiaugsmas slypi paprastume ir netikėtose pagalbos rankose.
Paštininko dosnumas sunkmečiu
Didžiosios depresijos metais mano šeimai teko išgyventi itin sunkų laikotarpį. Buvome priversti kreiptis pagalbos, nes mamos ir tėčio pajamos nebeužteko net būtiniausioms reikmėms. Vieną žiemos rytą pro virtuvės langą pamačiau liūdną tėvą, sėdintį ant namo laiptų. Jis skendėjo rūpesčiuose: pasibaigę maisto talonai, susikaupę nuomos įsiskolinimai – vien tik nerimas ir nežinia.
Pro šalį ėjęs paštininkas užkalbino mano tėtį ir išklausęs, kokia padėtis, nedvejodamas išsitraukė piniginę ir padavė jam sumą, padengiančią ne tik nuomą, bet ir daugiau. „Atsilyginsi tada, kai galėsi, o gal ir visai neprireiks,“– ramino jis. „Prisimink šią dieną, o kai galėsi padėti kitam – padaryk tą, dalinkis gerumu.“ Tėvas visą gyvenimą stengėsi nesavanaudiškai padėti aplinkiniams, o ir man šis pavyzdys tapo gyvenimo pamoka.
Automobilio gedimas, kuris virto švente
Pirmieji metai mokykloje, netikėta bėda – ir, rodos, Kalėdų džiaugsmas bus sugadintas. 1958 metais, keliaudamas pas tėvus per šventes, pakeliui susidūriau su rimtu automobilio gedimu. Viduryje nakties, toli nuo namų, turėjau ieškoti pagalbos. Netoli esančios degalinės darbuotojas ne tik pasirūpino mano automobiliu, bet ir visą vakarą dirbo, kad galėčiau pasiekti namus. Jis atsisakė imti bet kokį atlygį už suteiktą pagalbą. Tokia dosnumo akimirka įsirėžė atmintin visam gyvenimui.
Jus gali sudominti
Nepažįstamieji, sugrąžinę viltį
Tarnaudamas armijoje vos prieš pat šventes likau be kelionės pinigų. Su bičiuliu nutarėm išbandyti sėkmę ir keliauti autostopu, nes išsinuomoti autobusą paprasčiausiai neturėjome už ką. Po dviejų pavargusių dienų, atsidūrę šalčio ir alkio gniaužtuose, netikėtai sutikome šeimą, kuri mums ištiesė pagalbos ranką. Jie leido mums važiuoti kartu, pavaišino maistu, net sumokėjo už bilietus. Tokia užuojauta ir rūpestis nepažįstamiems dar ilgai dovanojo šilumą ir tikėjimą žmonių gerumu.
Bendruomenės rūpestingumas neleido prarasti vilties
Kai ligos ir finansiniai sunkumai užklupo mūsų šeimą, atrodė, kad šventės šiais metais atneš tik dar daugiau rūpesčių. Tačiau kūčių vakarą netikėtai prie durų atėjo dvi moterys – jos atnešė ne tik drabužių, bet ir maisto. Pasirodo, mūsų kaimynė pranešė apie mūsų situaciją miestelio bendruomenei, o jie glaudžiai susivienijo ir išreiškė savo rūpestį. Ši nuoširdi parama parodė, kokią galią turi bendruomeniškumas, ir tapo tikra Kalėdų dovana mums visiems.
Gerumas nesibaigia kartu su šventėmis
- Kiekviena šių istorijų įrodo: kiekvienas paprastas gestas gali tapti nepamirštama dovana tiems, kuriems jos tuo metu labiausiai reikia.
- Šventinė nuotaika – tai ne tik dovanėlės po eglute, bet ir atviras, nuoširdus žvilgsnis į kitą žmogų, ypač kai jam sunku.
- Nebijokime ieškoti progų padėti – nesvarbu, kokia būtų metų diena. Paprasti gerumo darbai kuria stebuklus ir šildo širdis ilgiau nei šventės.
