Jei namuose auga kačiukas, kuris drasko baldus ir, atrodo, „išardo“ visą būstą, gali kilti mintis pašalinti nagus. Prieš priimant tokį sprendimą verta suprasti, kodėl katės drasko, ką iš tiesų reiškia nagų pašalinimo operacija ir kokios yra saugesnės alternatyvos.
Kodėl katės drasko
Draskymas katėms yra natūralus elgesys. Taip jos:
- žymi teritoriją (ant letenų yra kvapą paliekančios liaukos),
- išsitempia raumenis ir sausgysles,
- nusilupa nusidėvėjusį nago sluoksnį, kad atsivertų aštresnis, naujesnis.
Gyvenant namuose ši norma dažnai virsta suplėšytomis užuolaidomis, apdraskytomis sofomis ar kilimais. Dėl to žmonės ima ieškoti greito sprendimo, tačiau svarbu žinoti, kad „nagų pašalinimas“ nėra paprasta kosmetinė procedūra.
Kas yra kačių nagų pašalinimas
Kačių nagų pašalinimas (onychektomija) – tai chirurginė operacija, kurios metu amputuojamas piršto galinis sąnarys ten, kur formuojasi nagas. Paprastai tariant, pašalinama nago „augimo vieta“, todėl katė nebegali naudotis nagais draskymui, gynybai ar lipimui.
Procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą. Kaina ir technika gali skirtis priklausomai nuo klinikos ir pasirinkto metodo. Įprastais atvejais pradinė gijimo fazė trunka apie 10–14 dienų, tačiau letenos jautrumas gali užsitęsti ilgiau, nes pasikeičia letenos anatomija ir atramos taškai.
Nagų pašalinimas katei, kuri eina į lauką, laikomas ypač rizikingu, nes sumažina galimybes apsiginti, lipti, pasprukti nuo grėsmės.
Alternatyvi medicininė procedūra: sausgyslių perkirpimas
Kai kur siūloma kita intervencija – sausgyslių perkirpimas (tendonectomy). Jos metu daromi nedideli pjūviai ir perkerpamos sausgyslės, leidžiančios katei pilnai ištiesti nagus.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti „švelniau“, nes nagai lieka, tačiau šis metodas turi savų problemų:
- pirštai gali pradėti riestis, keisti natūralią letenos padėtį,
- didėja sąnarių apkrova, o tai gali skatinti artritinius pokyčius,
- jei nagai kruopščiai ir reguliariai netrumpinami, jie gali įaugti arba pradėti durti į pagalvėles, sukeldami skausmą ir infekcijas.
Kada nagų pašalinimas gali būti svarstomas
Dažniausiai apie nagų pašalinimą galvojama dėl apdraskytų baldų ar įkandimų ir įdrėskimų žaidžiant. Vis dėlto tai turėtų būti tik paskutinė priemonė, kai nuosekliai taikytos elgesio korekcijos ir kiti sprendimai neveikia, o rizika sužeisti žmones ar gyvūnus laikoma nepriimtina.
Kai kurie veterinarijos specialistai gali sutikti atlikti procedūrą vien dėl to, kad tai, jų manymu, padidina tikimybę, jog katė liks namuose ir nepateks į prieglaudą ar gatvę. Tačiau net ir tokiu atveju paprastai pabrėžiama, kad katei turi būti užtikrintas gyvenimas patalpose, nes be nagų ji tampa mažiau apsaugota.
Kita – mediciniškai pagrįsta – situacija, kai amputacija gali būti reikalinga, yra tuomet, kai nepadeda gydymas ir tenka šalinti pažeistą pirštą dėl rimtos infekcijos ar navikinio proceso. Tokiais atvejais dažniau šalinamas ne visas nagų „komplektas“, o tik vienas ar keli pirštai.
Galimos pasekmės katei
Didžiausia ilgalaikė rizika po nagų pašalinimo – lėtinis skausmas. Katės dažnai gerai slepia diskomfortą, todėl problema gali būti nepastebima ilgą laiką. Taip pat gali pasikeisti eisena, atsirasti kitoks svorio paskirstymas letenoms, o vėliau didėti sąnarių degeneracijos ir artrito tikimybė.
Be nagų katei sunkiau atlikti natūralų „tempimo“ ritualą su draskymu, todėl gali nukentėti raumenų ir sausgyslių „higiena“ – tai svarbi kasdienio judėjimo dalis.
Saugesnės alternatyvos vietoje nagų pašalinimo
Daugeliu atvejų žymiai geresnių rezultatų duoda paprastesni sprendimai, kurie nekeičia katės anatomijos.
Reguliarus nagų kirpimas
Dažnas praktinis rekomenduojamas intervalas – kas 2–3 savaites. Jei tai sunku atlikti namuose, galima kreiptis į specialistus, kad sutrumpinimas būtų atliktas saugiai.
Nagų antgaliai
Ant nagų galima klijuoti bukus plastikinius antgalius, kurie sumažina draskymo žalą. Juos reikia periodiškai keisti nagams augant, dažnai kas 4–6 savaites. Jei klijuoti patiems nepavyksta, gali padėti gyvūnų priežiūros specialistai.
Elgesio formavimas ir dresūra
Lengviausia koreguoti įpročius, kai katė dar jauna. Tikslas – padaryti draskyklę patrauklesnę už sofą. Tam gali padėti:
- draskyklės iškvapinimas feromonų produktais,
- trynimas katžole,
- skanėstai ar kitas atlygis kiekvieną kartą, kai katė renkasi draskyklę.
Kaip apsaugoti baldus ir namus
Vien dresūros kartais neužtenka, todėl verta pritaikyti aplinką. Katėms reikia turiningos veiklos: draskyklių, laipiojimo konstrukcijų, vietų stebėti aplinką.
Draskyklė turėtų būti bent tokio aukščio, kad katė galėtų pilnai išsitiesti visu kūnu ir nagais „nuslysti“ žemyn. Taip pat verta išbandyti skirtingus tipus: klasikinius stulpus, kartono rampas, horizontalius kilimėlius. Katės turi skirtingus skonius, todėl kartais „neteisinga“ draskyklė tiesiog nebus naudojama.
Jei tik įmanoma, renkantis baldus pravartu atsižvelgti į medžiagą: oda ar mikropluoštas dažnai yra mažiau patrauklūs draskymui nei laisvesnio pynimo audiniai. Laikinuoju laikotarpiu, kol formuojamas įprotis, gali padėti atbaidančios priemonės ant pasirinktų vietų, pavyzdžiui, dvipusė lipni juosta ar apsauginės dangos, kad sofa „neatsilygintų“ katės nagams tuo maloniu pasipriešinimu.
