Spalio mėnesį daug kur minima Kolumbo diena, siejama su Kristupo Kolumbo atvykimu į Amerikos žemynus. Tačiau vis dažniau tą pačią dieną akcentuojama ir kita prasmė – Vietinių tautų diena. Ši proga skirta ne kolonizacijos „atradimų“ pasakojimui, o vietinių bendruomenių istorijai, kultūrų įvairovei, indėliui ir atsparumui pagerbti.
- 1.Kuo skiriasi Kolumbo diena ir vietinių tautų diena
- 2.Kada ši diena sulaukė oficialaus pripažinimo
- 3.Ar vietinių tautų diena yra valstybinė šventė
- 4.Ar tai nauja šventė
- 5.Kuri teritorija pirmoji atsisakė Kolumbo dienos pavadinimo
- 6.Kodėl siūloma pervadinti Kolumbo dieną
- 7.Ar dėl pervadinimo kyla nesutarimų
- 8.Kodėl ši diena svarbi šiandien
Nors kai kur ji jau oficialiai įtvirtinta, kitur tai tebėra labiau simbolinė iniciatyva. Vis dėlto diskusija apie šią dieną kasmet garsėja, nes ji paliečia ne tik istoriją, bet ir tai, ką šiandien renkamės pagerbti viešose šventėse.
Kuo skiriasi Kolumbo diena ir vietinių tautų diena
Nors abi datos dažnai sutampa, jų žinutė – skirtinga. Kolumbo diena tradiciškai mini Kolumbo ekspedicijos atvykimą į Amerikos regionus. Vietinių tautų diena nukreipia dėmesį į tai, kas čia gyveno ir kūrė gerokai anksčiau: į vietines tautas, jų paveldą, tradicijas ir nuopelnus.
Daugeliui vietinių bendruomenių Kolumbas nėra herojiška figūra. Jis siejamas su kolonizacija, priverstiniu išstūmimu, smurtu ir ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios palietė vietines tautas po europiečių atvykimo.
Kada ši diena sulaukė oficialaus pripažinimo
2021 m. spalio 8 d. buvo paskelbtas oficialus pareiškimas, kuriuo spalio 10-oji įvardyta kaip Vietinių tautų diena. Tai buvo reikšmingas simbolinis žingsnis, nes tokio pripažinimo vietinės tautos siekė dešimtmečius. Pareiškime buvo akcentuota, kad ilgą laiką vykdyta politika prisidėjo prie vietinių žmonių asimiliacijos, jų išstūmimo ir kultūrų naikinimo, o šiandien vertėtų pripažinti vietinių tautų atsparumą bei didelį jų indėlį į visuomenės gyvenimą.
Taip pat buvo kalbama apie žmogaus teises ir siekį kurti teisingesnę ateitį, kurioje vietinių bendruomenių interesai būtų labiau girdimi.
Ar vietinių tautų diena yra valstybinė šventė
Vien pareiškimas savaime dar nereiškia, kad Vietinių tautų diena automatiškai tampa nacionaline švente. Nacionalinių švenčių statusą paprastai suteikia teisėkūros institucijos – taip, kaip kadaise buvo įtvirtinta ir Kolumbo diena (1971 m.). Tokios pačios formalios procedūros, kuri galutinai paverstų Vietinių tautų dieną visuotina švente, dar ne visur yra įvykusios.
Vis dėlto politiniai pareiškimai gali turėti realią įtaką: jie dažnai formuoja kryptį, kuria vėliau juda įstatymai. Kaip pavyzdys dažnai minimas faktas, kad 2021 m. buvo įteisinta kita istorinę prasmę turinti šventė, susijusi su vergijos panaikinimo įgyvendinimu.
Ar tai nauja šventė
Idėja skirti atskirą dieną vietinių tautų istorijai ir teisių pripažinimui nėra nauja. Dar 1977 m. ji buvo iškelta tarptautinėje konferencijoje, sušauktoje aptarti diskriminaciją, su kuria susidūrė vietinės tautos. Nuo tada iniciatyva pamažu plito regioniniu lygmeniu: kai kur Kolumbo diena buvo pervadinta, o kai kur – apskritai atsisakyta ją minėti ankstesniu pavadinimu.
Šalininkai pabrėžia, kad tokia šventė padeda subalansuoti istorijos pasakojimą ir mažina dažną reiškinį, kai sudėtingi istorijos faktai supaprastinami arba nutylimi. Jie taip pat kviečia kritiškai pažvelgti į tai, kaip mokyklose pasakojamos tam tikros istorinės istorijos, ir kuo jos skiriasi nuo realių įvykių eigos.
Kuri teritorija pirmoji atsisakė Kolumbo dienos pavadinimo
Pirmoji Kolumbo dienos pavadinimo atsisakė Pietų Dakota: 1990 m. ši data oficialiai pervadinta į Vietinių amerikiečių dieną. Simboliška, kad ši teritorija siejama ir su itin prieštaringai vertinamu paminklu, pastatytu žemėje, kuri vietinėms bendruomenėms buvo atimta.
Vėliau panašių žingsnių ėmėsi ir kitos teritorijos, tarp jų Aliaska, Ajova, Luiziana, Meinas, Mičiganas, Minesota, Naujoji Meksika, Oregonas, Vermontas, Viskonsinas, taip pat Kolumbijos apygarda. Havajuose minima atskira diena, skirta Polinezijos keliautojams, kurie laikomi salų atradėjais. Net ir ten, kur oficialaus pripažinimo nėra, kai kurios savivaldybės vietiniu lygmeniu šią dieną mini būtent kaip Vietinių tautų dieną.
Kodėl siūloma pervadinti Kolumbo dieną
Pagrindinis argumentas – skaudi istorinė realybė: Kolumbo ekspedicijų laikotarpiu ir po jų vietinėms tautoms teko patirti smurtą, pavergimą, prievartą ir ligų plitimą. Be to, pats „pirmojo atradėjo“ pasakojimas nėra tikslus: istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad europiečiai (vikingai, siejami su Leifu Eriksonu) šias žemes pasiekė gerokai anksčiau – maždaug prieš pusę tūkstantmečio.
Ryškus pavyzdys – Tainų tauta, gyvenusi Karibų regione tūkstančius metų ir pasitikusi Kolumbą 1492 m. Per kelis dešimtmečius ši bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta.
Ar dėl pervadinimo kyla nesutarimų
Taip, nes šis klausimas paliečia ir kitų bendruomenių istorinę patirtį. Vienas stipriausių Kolumbo dienos išsaugojimo argumentų dažnai kyla iš italų kilmės bendruomenės. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje daugelis italų migrantų patyrė stiprią diskriminaciją ir socialinį atstūmimą, todėl Kolumbo figūra ilgą laiką tapo simboliu, siejamu su pripažinimu ir pasididžiavimu savo kilme.
Dėl to daliai žmonių Kolumbo diena iki šiol reiškia ne tiek istorinių įvykių vertinimą, kiek kultūrinės tapatybės ženklą. Vis dėlto laikui bėgant požiūriai keičiasi: visuomenė vis dažniau permąsto, kuriuos simbolius verta iškelti į viešąsias šventes, ir neatmetama, kad ateityje italų kilmės bendruomenės reprezentacijai gali būti dažniau pasirenkamos kitos istorinės asmenybės ar kultūriniai pasiekimai.
Kodėl ši diena svarbi šiandien
Vietinių tautų diena vis dažniau suprantama kaip proga atnaujinti istorinį pasakojimą ir įvardyti realias pasekmes, kurias kolonizacija turėjo vietinėms bendruomenėms. Kartu tai – kvietimas gerbti gyvas kultūras, kalbas, tradicijas ir žmones, kurie nėra vien praeities dalis, o aktyvios šiuolaikinės visuomenės bendruomenės.
