Viena diena per savaitę be mėsos gali būti naudinga planetai, sveikatai ir šeimos biudžetui.
Jei mintis visiškai atsisakyti mėsos kasdienėje mityboje skamba bauginančiai, tai normalu. Pasaulyje tik nedidelė dalis žmonių maitinasi vegetariškai ar veganiškai, todėl daugeliui realistiškesnis žingsnis yra paprastesnis: pasirinkti vieną savaitės dieną ir tą dieną valgyti be mėsos.
Tokios iniciatyvos populiarėja todėl, kad jos lengvai pritaikomos: nereikia kardinaliai keisti visų įpročių, o efektas vis tiek kaupiasi. Viena diena per savaitę per metus virsta 52 dienomis, per dvejus – 104, ir taip toliau. Net ir nedidelis pokytis ilgainiui gali tapti reikšmingas.
Ką reiškia „be mėsos“?
„Be mėsos“ dažniausiai reiškia, kad patiekaluose nėra gyvūnų mėsos: jautienos, kiaulienos, vištienos ar kalakutienos. Tačiau vieno visiems privalomo apibrėžimo nėra, todėl skirtingi žmonės šį principą supranta nevienodai.
Vieniems „be mėsos“ – tai atsisakyti tik raudonos mėsos arba paukštienos, kiti tą dieną nevalgo ir žuvies, o dar kiti kartu riboja kiaušinius ar pieno produktus. Svarbiausia, kad formatas būtų lankstus: galite pradėti nuo paprasčiausio varianto ir, jei norisi, vėliau jį koreguoti.
Kodėl dažnai pasirenkamas pirmadienis?
Idėja vieną savaitės dieną rinktis vegetariškesnį meniu nėra nauja. Istoriškai ji siejama su laikotarpiais, kai maisto produktų (įskaitant mėsą) tekdavo taupyti, todėl žmonės buvo skatinami dalį savaičių valgių planuoti be mėsos.
Be to, pirmadienis daugeliui yra patogi „naujos pradžios“ diena. Tyrimai apie elgsenos pokyčius rodo, kad savaitės pradžioje žmonės dažniau ryžtasi naujiems įpročiams ir lengviau laikosi plano, kai taisyklė paprasta ir lengvai įsimenama.
Vis dėlto tai nėra privaloma. Jei jums patogiau be mėsos valgyti antradienį ar trečiadienį, rinkitės tą dieną, kuri realiai geriausiai dera prie jūsų ritmo. Ilgalaikį rezultatą labiausiai lemia pastovumas, o ne konkreti savaitės diena.
Ką tai gali reikšti planetai?
Mėsos gamyba paprastai reikalauja daugiau išteklių nei daugelis augalinių alternatyvų, todėl net vienos dienos per savaitę pokytis, pritaikytas plačiu mastu, teoriškai galėtų turėti didelį poveikį.
Gyvūnų skaičius
Skaičiavimai, paremti viešais duomenimis ir švietėjiškomis analizėmis, rodo, kad jei vienas žmogus kiekvieną savaitę vieną dieną nevalgytų mėsos, per metus tai vidutiniškai reikštų kelis „neišnaudotus“ gyvūnus maisto grandinėje. Jei tokį įprotį taikytų labai didelė populiacija, metinis efektas būtų milžiniškas.
Vanduo, žemė ir kuras
Dažnai cituojamas palyginimas: vienam svarui (apie 0,45 kg) jautienos pagaminti gali prireikti maždaug 1 700 galonų vandens, o tokiam pačiam kiekiui daržovių – apie 39 galonų. Dėl šio skirtumo net ir dalinis mėsos vartojimo mažinimas teoriškai lemtų labai dideles vandens taupymo apimtis, jei tą darytų milijonai žmonių.
Be vandens, čia svarbūs ir kiti ištekliai: žemės plotai gyvulininkystei, pašarų auginimas, transportavimas ir su tuo susijęs kuro vartojimas. Skaičiuojant nacionaliniu mastu, vienos dienos per savaitę pokytis galėtų reikšti dešimtis milijonų galonų degalų ir milijonus akrų žemės ploto, priklausomai nuo to, kaip plačiai šis įprotis prigytų.
Kaip tai atsiliepia sveikatai?
Kai mėsą vienai dienai pakeičia maistingi augaliniai produktai, mityboje dažnai padaugėja skaidulų, vitaminų, mineralų ir įvairių augalinių junginių. Praktikoje tai gali padėti jaustis lengviau ir energingiau, o kai kuriems žmonėms pagerėja virškinimas bei bendra savijauta.
Ilgesnėje perspektyvoje mažesnis mėsos (ypač dažnai vartojamos ir dideliais kiekiais) kiekis siejamas su palankesniais metabolinės sveikatos rodikliais ir mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika. Stebėjimo tyrimuose žmonės, kurie valgo daugiau mėsos, dažniau turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų bei tam tikrų onkologinių susirgimų riziką, palyginti su tais, kurie mėsą riboja.
Kaip tą dieną valgyti, kad nauda būtų didesnė?
- Rinkitės pilnavertį augalinį maistą: ankštinius (pupeles, lęšius, avinžirnius), riešutus, sėklas, daržoves, vaisius, kruopas.
- Planuokite baltymus iš anksto: ankštiniai, tofu ar kiti sojų produktai dažnai padeda jaustis sotesniems.
- Neapsiribokite vien tik labai perdirbtais mėsos pakaitalais: jie gali būti patogūs, bet pilnaverčiai produktai paprastai suteikia daugiau skaidulų ir mikroelementų.
Kiek galima sutaupyti?
Išlaidų požiūriu mėsa neretai kainuoja daugiau nei daugelis augalinių baltymų alternatyvų, nes gyvulininkystei reikia daug resursų: žemės, pašarų, transporto, kitų sąnaudų. Pavyzdžiuose, pateikiamuose viešuose kainų palyginimuose, jautiena ir vištiena dažnai įvardijamos kaip brangesnės už ankštinius ar dalį daržovių bei vaisių, kurių kaina neretai siekia apie 1–2 dolerius už svarą.
Jei vieną dieną per savaitę mėsą keičiate pupelėmis, lęšiais ar kitais panašiais produktais, per metus susidaro apčiuopiama suma. Tiesa, galutinė kaina priklauso nuo pasirinkimų: ekologiški produktai, specialūs pakaitalai ar egzotiniai ingredientai gali biudžetą padidinti, todėl verta apsipirkti strategiškai ir planuoti patiekalus.
Netiesioginės išlaidos taip pat svarbios: lėtinės ligos visuomenėms kainuoja brangiai, o sveikesni įpročiai (įskaitant didesnį augalinio maisto kiekį) ilgainiui gali prisidėti prie mažesnės sveikatos problemų naštos.
Esmė
Viena diena per savaitę be mėsos yra paprastas, lankstus ir daugeliui realiai įgyvendinamas būdas sumažinti savo poveikį aplinkai, praturtinti mitybą augaliniais produktais ir dažnai sutaupyti. Svarbiausia – rasti patiekalus, kurie būtų sotūs ir skanūs, kad norėtųsi prie jų sugrįžti ne iš pareigos, o todėl, kad jie tikrai patinka.
