Maždaug prieš 66 milijonus metų į Žemę trenkėsi milžiniškas asteroidas, dėl kurio išnyko apie 75 procentus visos gyvybės. Tačiau kaip atrodytų mūsų planeta, jei panašaus dydžio dangaus kūnas pasirodytų dabar?
Asteroidai ir masinis išnykimas
Asteroidas, kuris smogė dabartinio Jukatano pusiasalio teritorijai, sukėlė vieną didžiausių masinio išnykimo bangų mūsų planetos istorijoje. Šis kosminis kūnas, kurio skersmuo siekė apie 15 kilometrų, paliko gilią žymę – Chicxulub kraterį, kurio plotis siekia 150 kilometrų. Tuo metu išnyko didžioji dauguma žemės gyvūnų – dinozaurai bei daugybė jūrinių ir skraidančių roplių. Nors manoma, kad išnykimą galėjo paskatinti ir dideli vulkaniniai išsiveržimai, būtent meteoritų smūgis laikomas pagrindine sunaikinimo priežastimi.
Ką darytų asteroidas mūsų laikais?
Nors tikimybė, kad didelis asteroidas pataikytų į Žemę, yra labai maža – tokie įvykiai nutinka maždaug kartą per pusę milijono metų – mokslininkai vis tiek nuolat tiria galimus padarinius. Remiantis įvairiomis kompiuterinėmis simuliacijomis ir ankstesnių įvykių pavyzdžiais, asteroido smūgis turėtų itin platų poveikį.
Vėjo sukeltas pavojus
Vienas iš netikėtų, bet svarbiausių faktorių – galingos oro bangos, kylančios po sprogimo atmosferoje ar tiesioginio smūgio. 2013 metais virš Rusijos sprogo Čeliabinsko meteoritas – dauguma tuomet patirtų sužeidimų įvyko ne dėl tiesioginio smūgio, o dėl stipraus oro slėgio, kuris išdaužė langus ir griovė pastatus. Mokslininkai pastebi, kad kuo didesnis asteroidų fragmentas, tuo keliamas vėjo ir slėgio pavojus išauga – jis lengvai gali nušluoti ištisus miestus ar net didesnius regionus.
Šiluminė radiacija ir milžiniškos karščio bangos
Didelio dangaus kūno sprogimas ore ar smūgis į žemę išskiria didžiulį šilumos kiekį. 1908 metais, kai Tunguskos regioną Rusijoje pasiekė asteroidas, šiluminė energija sudegino ir išguldė daugiau nei 2 tūkstančius kvadratinių kilometrų miško. Nors tuo metu regione gyveno mažai žmonių, toks įvykis labiau apgyvendintoje vietoje galėjo turėti skaudžių pasekmių gyvybei ir infrastruktūrai.
Vandens pavojus: cunamiai
Jei asteroidas pataikytų į vandenyną, didžiausią grėsmę keltų milžiniškos cunamio bangos. Tokie potvyniai sudarytų apie penktadalį viso susidūrimo grėsmių, tačiau būtent jie nusineštų daugiausia gyvybių, ypač tiems, kurie gyvena pajūriuose. Didžiųjų miestų, esančių arti jūros, gyventojams prireiktų evakuacijos, nes vanduo galėtų užlieti ištisas teritorijas.
Pastatų griūtis
Masyvus asteroidas, trenkdamasis į sausumą, nušluotų viską, kas pasitaikytų kelyje. Vidutinio dydžio dangaus kūnas, pvz., 60 metrų skersmens, galėtų sugriauti tvirtus betoninius pastatus apie 8 kilometrų spinduliu nuo susidūrimo vietos. Miestai, patenkantys į smūgio zoną, galėtų būti sunakinti per kelias minutes, nes sukuriama energija prilygsta dešimtims megatonų.
Užblokuota saulės šviesa bei klimato problemos
Po didelio asteroido kritimo pakiltų milžiniški dulkių ir pelenų debesys, kurie blokuotų saulę tiek ties susidūrimo vieta, tiek visame pasaulyje. Sutemus ir nukritus temperatūrai, sutriktų fotosintezė ir žūtų daugelis augalų. Šis reiškinys vadinamas „smūgio žiema“ – jos metu ženkliai sumažėja derlingumas, prasideda maisto trūkumas ir iškyla grėsmė išlikti milijonams žmonių.
Pasaulio pabaiga
Nors daugeliui pažįstama dinozaurų išnykimo istorija, didelis asteroidas, pusės kilometro pločio ar didesnis, galėtų vėl sukelti visuotinę katastrofą. Toks įvykis išgarintų visą gyvybę smūgio taške, sukeltų stiprius žemės drebėjimus, sukeltų ilgalaikių neigiamų klimato pokyčių bei masinį gyvybės žūtį. Nors planetos sukimasis galėtų netgi sulėtėti, to jau nebebūtų kam patirti.
Moksliniai tyrimai ir pasirengimas
Laimei, didelių asteroidų kritimų grėsmė išlieka itin reta. Tačiau astronomai ir toliau stebi dangaus kūnus, kurdami sistemas įspėti ir apsisaugoti nuo galimų susidūrimų. Tyrimai padeda geriau suprasti, kokį poveikį toks įvykis turėtų mūsų civilizacijai – nuo vietinio sunaikinimo iki klimato permainų žemėje.
