Kas iš tikrųjų laikomas „artimiausia šeima“? Vieniems tai – tik sutuoktinis ir vaikai, kiti į šį ratą įtraukia tėvus, senelius, brolius, seseris ar net tolimesnius giminaičius. Kas teisus? Atsakymas priklauso nuo situacijos: kasdienėje kalboje šis terminas labai lankstus, tačiau teisiniuose ar darbo santykių kontekstuose dažnai turi aiškiai apibrėžtas ribas.
- 1.Ką reiškia „artimiausia šeima“ kasdienybėje ir „popieriuose“
- 2.Kada „artimiausios šeimos“ apibrėžimas tampa svarbus
- 3.Kai įstatymas tiesiogiai neapibrėžia: taisykles nustato organizacijos
- 4.Pavyzdžiai, kaip skirtinguose kontekstuose šeimos ratas „išsiplečia“
- 5.Kaip greitai suprasti, ar žmogus laikomas artimiausia šeima
Šeimos sąvoka apskritai nėra paprasta. Giminystės ryšiai turi daug niuansų, o skirtingose šalyse ar net skirtingose įstaigose „artimiausios šeimos“ supratimas gali skirtis. Todėl saugiausia taisyklė – ne spėlioti, o visada pasitikrinti, kaip šis terminas apibrėžiamas konkrečiame dokumente, politikoje ar teisės akte.
Ką reiškia „artimiausia šeima“ kasdienybėje ir „popieriuose“
Neformalioje aplinkoje žmonės „artimiausia šeima“ dažniausiai vadina tuos, su kuriais palaiko artimiausią ryšį ir kasdieniškai bendrauja: partnerį, vaikus, tėvus, brolius ar seseris. Tačiau oficialiose situacijose (pavyzdžiui, migracijoje, paveldėjime ar darbo atostogų taisyklėse) šis terminas neretai apibrėžiamas griežtai ir gali apimti tik dalį giminaičių.
Be to, skirtingos institucijos tą patį terminą gali aiškinti nevienodai. Vienur į sąrašą įtraukiami seneliai ir anūkai, kitur – net uošviai ar įvaikiai, o dar kitur broliai ir seserys gali būti apskritai neįtraukiami.
Kada „artimiausios šeimos“ apibrėžimas tampa svarbus
Migracijos ir leidimų gyventi klausimais
Imigracijos tiksluose „artimas giminaitis“ dažnai suprantamas siauriau nei kasdienėje kalboje. Įprastai čia pirmiausia akcentuojami:
Jus gali sudominti
- sutuoktinis;
- nepilnametis, nesusituokęs vaikas;
- tėvai.
Kituose migracijos procesuose taisyklės gali išsiplėsti: kai kuriais atvejais numatoma galimybė kviesti išlaikomus vaikus iki tam tikro amžiaus, o esant kitokiam teisiniam statusui – teikti prašymus ir dėl vyresnių vaikų, brolių, seserų ar sužadėtinių. Čia itin svarbus konkrečios procedūros tipas ir taikomos išimtys (pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis susijusios su sutuoktinio ar vaiko statusu).
Paveldėjimas, kai nėra testamento
Jeigu žmogus miršta nepalikęs testamento, turto paveldėjimą nustato tos vietos, kurioje jis gyveno, teisės normos. Dažniausiai jos remiasi principu, kad pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, o tik jiems nesant – tolimesni.
Nors bendra logika panaši (pirmenybė teikiama sutuoktiniui, vaikams ir tėvams), konkreti paveldėjimo eilė ir tai, kurie giminaičiai laikomi „arčiausiais“, skirtingose jurisdikcijose gali labai skirtis. Dėl to du panašūs atvejai skirtingose vietose gali baigtis visiškai skirtingu turto paskirstymu.
Atostogos artimojo slaugai dėl sveikatos priežasčių
Kai kuriose sistemose egzistuoja tvarka, leidžianti darbuotojui pasiimti neapmokamas, bet darbo vietą išsaugančias atostogas, jei reikia slaugyti artimą šeimos narį, turintį rimtą sveikatos būklę. Tokiose taisyklėse „artimiausia šeima“ paprastai apibrėžiama tiksliai, ir į ją dažniausiai įeina:
- sutuoktinis;
- vaikas (įskaitant tam tikrais atvejais globojamus ar pagal globos sistemą auginamus vaikus);
- tėvai.
Tuo pačiu kai kuriuose apibrėžimuose gali nebūti brolių, seserų, senelių ar svainių. Kartais daroma išimtis asmeniui, kuris vaikystėje realiai atliko tėvų vaidmenį (rūpinosi, išlaikė, buvo globėjas), net jei nėra biologinio ryšio.
Gedulo atostogos darbe
Gedulo atostogų klausimas dažnai priklauso ne nuo bendros „vienos taisyklės visiems“, o nuo darbdavio vidaus tvarkos arba konkrečios taikomos teisės. Vieni darbdaviai gedulo atostogas suteikia tik netekus sutuoktinio, vaiko ar tėvų, kiti įtraukia ir brolius, seseris, senelius, anūkus, uošvius ar įšeiminius ryšius (patėvius, pamotes, įvaikius ir pan.).
Kadangi praktika skiriasi, dažniausiai lemia būtent organizacijos politika: joje būna nurodyta, kas laikoma „artimiausia šeima“ ir kiek dienų gali būti skiriama.
Kai įstatymas tiesiogiai neapibrėžia: taisykles nustato organizacijos
Jeigu konkrečiai situacijai nėra aiškaus teisinio apibrėžimo, įmonės ir organizacijos gali nusistatyti savo „artimiausios šeimos“ sąrašą. Tai aktualu ne tik gedulo atostogoms, bet ir įvairioms išmokoms, draudimo sąlygoms, vidinėms privilegijoms ar lankymo taisyklėms. Dėl to vienoje darbovietėje artimiausia šeima gali reikšti tik branduolinę šeimą, o kitoje – apimti ir platesnį giminaičių ratą.
Pavyzdžiai, kaip skirtinguose kontekstuose šeimos ratas „išsiplečia“
Nuomos ir gyvenamosios vietos teisės
Kai kuriose vietose nuomos reguliavimas siejamas su tuo, ar būste gyvena nuomininkas arba jo šeimos narys. Tokiais atvejais „šeima“ kartais apibrėžiama labai plačiai: į ją gali patekti ne tik sutuoktinis, vaikai ar tėvai, bet ir patėviai, pamotės, uošviai, žentai, marčios, anūkai, seneliai, broliai, seserys.
Kai kur papildomai numatoma, kad šeimos nariu gali būti laikomas ir kartu gyvenantis asmuo, jeigu įrodomas stabilus emocinis ryšys bei finansinė tarpusavio priklausomybė.
Vertybinių popierių prekybos ribojimai ir „vidinė informacija“
Taisyklės, draudžiančios prekiauti akcijomis remiantis viešai neatskleista svarbia informacija, kartais vertina ir šeimos ryšius. Jeigu asmuo, turintis jautrios informacijos, ja pasidalija, o giminaitis pagal tai sudaro sandorius, vertinant situaciją šeimos ryšys gali būti aiškinamas plačiai. Tam tikrais atvejais „pakankamai artimu“ ryšiu gali būti laikoma net tolimesnė giminystė, jei aplinkybės rodo realų artumą ar informacijos perdavimą.
Kaip greitai suprasti, ar žmogus laikomas artimiausia šeima
- Patikrinkite, ar taisyklė apibrėžta konkrečiame teisės akte, sutartyje ar įmonės politikoje.
- Ieškokite sąrašo: dažnai būna tiesiogiai išvardyti giminaičiai (pvz., sutuoktinis, vaikai, tėvai).
- Atkreipkite dėmesį į išimtis: kai kur įtraukiami globojami vaikai, įvaikiai, patėviai/pamotės ar asmenys, atlikę tėvų vaidmenį.
- Jei apibrėžimo nėra, sprendimą paprastai lemia organizacijos vidaus taisyklės.
Galutinis atsakymas beveik visada priklauso nuo konteksto: kasdienybėje „artimiausia šeima“ gali būti tai, ką patys laikote artimiausiais žmonėmis, o oficialioje aplinkoje – tai, kas aiškiai įrašyta taisyklėse.
