Kiaulienos odelės, dar vadinamos kiaulienos traškučiais, šiuo metu išgyvena tikrą populiarumo bangą. Tai ypač pastebima tarp tų, kurie laikosi baltymų gausių mitybų, tokių kaip keto ar paleo. Tačiau daugelis ne visada žino, kas slepiasi po šiuo traškiu užkandžiu ir kaip jis gaminamas. Panagrinėkime įdomiausius faktus apie kiaulienos odeles ir jų skirtumus nuo kitų panašių užkandžių.
Kaip gaminamos kiaulienos odelės
Pagrindinis šio užkandžio ingredientas – kiaulės oda. Gaminant ją, pirmiausia oda verdama vandenyje, kol ištirpsta didelė dalis riebalų, o pati oda susitraukia. Vėliau ji supjaustoma mažais gabaliukais, vadinamais granulėmis, ir atšaldoma, kad likę riebalai sukietėtų. Atvėsintas granules įprasta kepti orkaitėje žemoje temperatūroje apie 8–10 valandų, kad jos išdžiūtų, bet išliktų šiek tiek drėgmės. Galiausiai šie gabalėliai panardinami į ypač karštą aliejų – temperatūra siekia apie 200 laipsnių Celsijaus. Tokia karštis lemia, kad likusi drėgmė garuoja, ir oda išsipučia, tapdama lengva bei traški.
Prieskoniai ir papildomi ingredientai
Apkepus kiaulienos odeles, jos dažnai gardinamos druska, prieskoniais ar kitais skoniais, tad parduotuvėse galima rasti įvairių skonių traškučių.
Skirtingos kiaulienos odelių rūšys ir jų ypatumai
Panašūs užkandžiai, pavyzdžiui, chicharrones arba cracklins, priklauso tai pačiai grupei, tačiau jų gamybos būdai šiek tiek skiriasi.
- Kiaulienos odelės – gaminamos tik iš liesos kiaulės odos, be riebalų sluoksnio.
- Cracklins – pietų regionuose populiarus variantas, kuriame, be odos, dar išlieka plonas riebalų sluoksnis. Jie būna mažiau išsipūtę, bet suteikia turtingesnį, mėsos skonį. Kai kurie cracklins variantai netgi dvigubai verdami aliejuje, kad būtų ypač traškūs.
- Chicharrones – šis užkandis dažnesnis ispanakalbėse šalyse. Dažnai gaminamas ne tik iš odos, bet ir su likusiu riebalų ar net mėsos sluoksniu. Chicharrones gali būti valgomos kaip užkandis, barstomos ant salotų, dedamos į troškinius ar tacos.
- Kiti chicharronų variantai – kai kur galima sutikti vadinamuosius grūdinius chicharronus, pagamintus iš miltų ir prieskonių, be kiaulienos produktų – jie primena keptą makaroną ir visiškai yra vegetariški.
Fatback – kam jis naudojamas?
Kitas šios giminės atstovas – fatback, kuris, skirtingai nei įprasti traškučiai, dažniausiai nėra valgomas vienas. Šis produktas gaminamas iš storu riebalų sluoksniu pasižyminčios nugarinės kiaulės odos ir panaudojamas įvairiuose patiekaluose, pavyzdžiui, suteikiant sultingumo lieknesniam kepiniui arba verdant kartu su pupelėmis, išgaunant sodrų skonį.
Kuo kiaulienos odelės skiriasi nuo bulvių traškučių?
Lyginti kiaulienos odeles su bulvių traškučiais – tai tarsi bandyti lyginti skirtingus užkandžius, nes jų sudėtis ir maistinės savybės labai skiriasi. Kiaulienos odelėse nėra angliavandenių ar skaidulų, tačiau jose gausu baltymų. Vis dėlto šis užkandis pasižymi ir dideliu cholesterolio, sočiųjų riebalų bei druskos kiekiu, todėl rekomenduojamas vartoti nuosaikiai.
Nors daugelis renkasi kiaulienos odelės dėl baltymų, svarbu nepamiršti – gausus jų vartojimas gali neigiamai paveikti cholesterolio lygį ir širdies sveikatą. Kaip ir su kitais perdirbtais mėsos gaminiais, tokiais kaip dešrelės ar maltos mėsos gaminiai, šį užkandį vertėtų rinktis tik retkarčiais. Namie keptos kiaulienos odelės savo maistine verte mažai skiriasi nuo pramoninių, nes jų gamyba pagrįsta tais pačiais principais.













